Dviračių sostinė – ar iki 2030 metų tapsime Kopenhaga?

Kopenhaga jau ne vienerius metus laikoma dviračių sostine – net 9 iš 10 danų turi dviratį, o kas antras gyventojas kasdien į darbą vyksta būtent juo. Šis miestas tapo pavyzdžiu, kaip darniai, su pagarba visų eismo dalyvių požiūriu galima kurti aplinką, kurioje dviratis ne tik transporto priemonė, bet gyvenimo būdo dalis. Ar tam užtenka tik infrastruktūros plėtros?

Siekiant pasivyti Kopenhagą – reikia būti kūrybiškiems

Lietuvos sostinėje jau įrengta apie 170 km dviračių takų, o Vilniaus savivaldybės planuose numatyta iki 2030 metų tinklą išplėsti iki 200 km. Tai leis dar daugiau vilniečių patogiai ir saugiai rinktis dviratį kasdienėms kelionėms.

Kopenhagoje apie 62% gyventojų į darbą važiuoja dviračiu. 2024 m. tyrimo duomenimis – 4,6 % Vilniaus miesto gyventojų dviratį renkasi kasdienių kelionių atlikimui, tai 3 kartus daugiau lyginant su 2016 m. kada buvo sistemiškai pradėta vystyti dviračių takų tinklo infrastruktūra. Miesto tikslas – užtikrinti, kad dviračių takai būtų ne toliau nei 250 m atstumu nuo 90 proc. vilniečių gyvenamųjų vietų.

„Iki 2027 m. viena iš prioritetinių plėtros krypčių – sujungti esamą dviračių takų tinklą į vientisą, patogų ir saugų maršrutų sistemą, užpildant trūkstamas jungtis. Iki 2030 m. siekiama, kad kelionės dviračiu sudarytų bent 7,5 % visų kelionių mieste“, – komentuoja Jonas Damidavičius, JUDU judumo transformacijos vadovas.

Pasak, J. Damidavičiaus, Vilniuje vis dažniau pastebimas augantis eismo intensyvumas įvairiose gatvėse, įskaitant ir tas, kurios neturėtų atlikti tranzitinės funkcijos, tačiau realybėje yra stipriai apkraunamos pervažiuojančiu srautu. Ši situacija kelia iššūkių ne tik eismo saugumui, bet ir darnių judumo sprendimų plėtrai – ypač ten, kur gatvių infrastruktūra tiesiog fiziškai neleidžia saugiai įrengti dviračių takų šalia važiuojamosios dalies.

„Nuolat ieškoma kūrybiškų ir darnių sprendimų, kaip suformuoti rišlų, strategiškai patogų ir saugų dviračių takų tinklą, kuris atlieptų skirtingų miesto gyventojų poreikius – tiek važiuojančių kasdien į darbą, tiek laisvalaikiu keliaujančių dviračiu. Pavyzdžiui pasimokę iš Nyderlandų praktikos, iniciavome, kad Lietuvos kelių eismo taisyklėse atsirastų dviračių gatvės sąvoka ir apibūdinimas, kur praktiškai pirmąją dviračių gatvę Lietuvoje 2023 m. įrengėme P. Vileišio g.“, – priduria JUDU judumo transformacijos vadovas.

Sėkmės raktas – ne tik infrastruktūroje, bet ir tarpusavio pagarboje

Kai dviratininkai, pėstieji ir vairuotojai supranta vieni kitus, gerbia eismo taisykles ir rodo supratingumą, miestas tampa draugiškesnis visiems. Šis bendras atsakomybės jausmas – kertinis akmuo, leidžiantis sostinei tapti dar patrauklesniu ir tvaresniu miestu.

„Jau daugelį metų stebime, kaip Vilnius auga ir žingsnis po žingsmio tampa dviračių miestu. Visgi transformacija įvyksta tada, kai dviratininkai, pėstieji ir vairuotojai ne tik supranta vieni kitus, bet ir aktyviai puoselėja abipusę pagarbą bei laikosi eismo taisyklių. Šis bendras atsakomybės jausmas, empatija ir nuolatinis noras tobulėti – leidžia Vilniui tapti ne tik patrauklesniu, bet ir iš tiesų tvariu miestu visiems. Kiekvienas, pasirinkęs dviratį kasdienei kelionei ar laisvalaikiui, prisideda ne tik prie savo asmeninės sveikatos, bet ir prie viso miesto ekologinės gerovės. Kviečiame jungtis prie artėjančio „Velomaratono“, kuris kasmet sutelkia tūkstančius bendraminčių ir padeda drauge kurti atsakingesnę ir žalesnę dviračių bendruomenę!“, – sako Vilniaus „Velomaratono“ organizatoriai.

Modernūs judumo sprendimai – ar pranokstame “senuosius dviračių” miestus?

Vilnius siekia kurti patogų ir saugų dviračių takų tinklą, semdamasis įkvėpimo iš pažangių miestų, tokių kaip Kopenhaga ar Amsterdamas. Šie miestai jau daug metų vysto dviračiams draugišką infrastruktūrą ir taiko inovatyvius sprendimus, kurių dalis sėkmingai pritaikoma ir Vilniuje.

Iki 2027-ųjų planuojama įrengti 116 naujų saugyklų (iš viso mieste jų bus 136). Patys vilniečiai siūlė ir rinko jiems patraukliausias vietas 90 naujų dviračių saugyklų šalia savo namų. Dar 26 papildomas vietas būsimam dviračių saugyklų tinklui parinko JUDU ekspertai, kad geografinis dviračių saugyklų pasiskirstymas būtų kuo tolygesnis visame mieste.

„Vilnius žengia svarbius žingsnius – diegiamos dviračių gatvės, sparčiai plečiamas takų tinklas, atsiranda daugiau dviračių saugyklų ir stovų. Svarbiausia – nuoseklumas ir įsiklausymas į miestiečių poreikius, kad Vilnius taptų dar patogesnis visiems, renkantis kelionę dviračiu – tiek kasdien, tiek laisvalaikiu“, – dalinasi  Jonas Damidavičius, JUDU judumo transformacijos vadovas.

Kopenhagos ir Vilniaus panašumai yra akivaizdūs: kompaktiškas miesto centras, auganti jaunų žmonių karta, kurie renkasi tvaresnį gyvenimo būdą, ir vis auganti dviračių kultūra. Vienijama bendros vizijos ir tarpusavio pagarbos sostinė turi visas galimybes tapti vienu iš žaliausių, draugiškiausių dviračiams miestų Europoje. Dviračių bendraminčiai „Velomaratone“ susitinka jau rugpjūčio 24 d.

Sporto projektas „Velomaratonas“ bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.