Judėjimas gyvenamojoje zonoje: ką turi žinoti kiekvienas eismo dalyvis

Gyvenamoji zona – tai ne tik kelio ženklas, kurį atpažįsta daugelis vairuotojų, bet ir specifinė eismo erdvė, reikalaujanti ypatingo dėmesio bei pagarbos visiems eismo dalyviams. Svarbu nepamiršti, kad gyvenamosios zonos taisyklės galioja ne tik ten, kur pastatyti atitinkami ženklai, bet ir daugiabučių namų kiemuose.

„Primename, kad gyvenamoji zona – tai erdvė, kurioje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Čia kiekvienas eismo dalyvis turi jaustis saugus: ir vaikas su paspirtuku, ir senjoras, einantis namo, ir vairuotojas, manevruojantis ribotoje erdvėje“, – sako Eglė Marcišauskė, JUDU Eismo organizavimo skyriaus vadovė.

Kelių eismo taisyklės numato, kad gyvenamojoje zonoje leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu. Toks apribojimas nėra formalumas – tik važiuodami lėtai vairuotojai gali laiku pastebėti iš už kampo išbėgusį vaiką, netikėtai sustojusį dviratininką ar pėsčiąjį, kuris eina važiuojamąja dalimi. Taip pat svarbu žinoti, kad šioje zonoje draudžiama lenkti, nes net ir toks trumpas manevras gali kelti pavojų kitiems eismo dalyviams.

Gyvenamosios zonos eismo kultūra išsiskiria tuo, kad čia daugiau teisių turi ne automobiliai, o žmonės. Pėstieji gali judėti visoje važiuojamojoje dalyje, o dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių (pavyzdžiui, paspirtukų) vairuotojams netaikomi amžiaus ribojimai ir reikalavimai važiuoti viena eile ar kuo arčiau dešiniojo krašto. Tačiau tai nereiškia, kad galima elgtis neatsakingai – tiek pėstieji, tiek mikrojudumo priemonių naudotojai turi būti atidūs ir netrukdyti kitų eismo dalyvių judėjimui.

Anot JUDU atstovės, gyvenamoji zona yra erdvė, kurioje prioritetas teikiamas ne greičiui, o bendruomeniškumui ir saugumui. „Labai svarbu, kad vairuotojai būtų kantrūs ir neskubėtų. Gyvenamojoje zonoje kiekvienas žingsnis, kiekvienas posūkis reikalauja  ypatingo atidumo, nes skirtingi eismo dalyviai juda viena erdve. Tai ne greitkelis – tai mūsų kasdienės gyvenamosios aplinkos dalis“, – pabrėžia ji.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios transporto priemonės gali būti paliekamos tokioje zonoje. KET numato, kad čia draudžiama statyti didelių gabaritų transporto priemones – sunkvežimius, autobusus, traktorius ir savaeiges mašinas, taip pat priekabas, kurių leidžiamoji masė viršija 3,5 tonos. Be to, gyvenamojoje zonoje negalima palikti transporto priemonės veikiančiu varikliu ilgiau, nei būtina ją paruošti važiuoti – pavyzdžiui, nuvalyti sniegą ar pašildyti automobilį prieš kelionę. Tai svarbus veiksnys norint išlaikyti švaresnę gyvenamąją zoną nuo triukšmo bei oro taršos. Šiose vietose prie netoli stovinčių automobilių neretai yra ne tik kiti eismo dalyviai, bet ir gyvenamųjų patalpų langai.

Išvažiuojant iš gyvenamosios zonos į pagrindinį kelią, būtina duoti kelią tiek artėjančioms transporto priemonėms, tiek pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį kertate. Tai dar viena taisyklė, primenanti, kad atsakomybė šioje zonoje tenka būtent vairuotojui.

Apie JUDU

JUDU atsakinga už viešojo transporto, automobilio stovėjimo paslaugų ir Vilniaus eismo organizavimą. Vilniuje kasmet atliekama apie 735 milijonų kelionių, iš jų 209,5 mln. kelionių viešuoju transportu. Įmonė taip pat kartu su Vilniaus miesto savivaldybe diegia inovatyvius sprendimus, leidžiančius miestiečiams kelionių planavimui rinktis įvairius būdus.