Naujos perėjos, įspėjimai ir edukacija: kaip Vilniuje skatinama eismo kultūra?

Spalio 13-ąją minint Europos saugaus eismo dieną, Vilnius apžvelgia, kaip per metus keitėsi miesto gatvės ir šaligatviai. Mieste įgyvendinti keli reikšmingi pokyčiai: įrengtos naujos perėjos, dviračių takuose atsirado naujos įspėjamosios juostos, vykdoma paspirtukų ir dviračių statymo vietų plėtra. Prie saugesnio judėjimo prisideda ir miesto partneriai – „Bolt“ bei „Wolt“, šį rudenį skiriantys daugiau dėmesio kurjerių-partnerių saugiam judumui.

„Saugus eismas – tai ne vien taisyklės, o mūsų kasdieniai pasirinkimai. Segėdami šalmą ar diržą, naudodami skambutį, būdami dėmesingi pėstieji – mes saugome ne tik save, bet ir aplinkinius. Saugumas turi tapti mūsų bendru kasdieniu įpročiu“, – sako JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

JUDU ir Vilniaus miesto savivaldybė kartu su partneriais „Wolt“ ir „Bolt“ nuo rugpjūčio tęsia kampaniją „Vilniaus ritmas – kai judame sutartinai“, siekiant skatinti eismo saugą.

Kas daroma dėl saugesnio judumo mieste?

Vienas iš saugesnio judėjimo pavyzdžių – JUDU įgyvendinamas pilotinis projektas, skirtas eismo saugumui vietose, kur susikerta pėsčiųjų, dviratininkų ir automobilių keliai. Tokiose vietose įrengtos skersinės geltonos struktūrinės įspėjamosios juostos (plačiai taikomos ir Nyderlanduose) bei ant dangos užrašas „LĖČIAU!“, kuris atkreipia dėmesį ir skatina sulėtinti greitį. Ant dviračių takų atsirado ženklai, įspėjantys apie pėsčiuosius ar galimus išvažiavimus, o važiuojamojoje dalyje – žymėjimai, primenantys vairuotojams apie kertamas dviračių pervažas. Šie sprendimai, kartu su ryškiai raudona antislydimine danga, jau padeda mažinti galimų konfliktinių situacijų ir nelaimių riziką.

JUDU inicijavo ir pėsčiųjų perėjų įrengimą dviračių takuose, tose vietose, kur kertasi intensyvūs pėsčiųjų ir dviratininkų srautai – prie viešojo transporto stotelių ar kitų traukos objektų. Tokios perėjos padeda aiškiau paskirstyti pirmumą ir mažina konfliktinių situacijų riziką tarp eismo dalyvių.

Taip pat tęsiama elektrinių paspirtukų ir dviračių statymo vietų plėtra Vilniuje. 2025 metais mieste įrengta 350 naujų stovėjimo vietų, pažymėtų specialiu horizontaliuoju ženklinimu. Tokios aikštelės padeda užtikrinti, kad mikrojudumo priemonės būtų statomos tvarkingai ir netrukdytų kitiems eismo dalyviams.

Prie saugesnio judėjimo mieste prisideda ir skaitmeninės platformos. „Wolt” šį rudenį startavo su nauja iniciatyva – kurjeriams-partneriams skirta saugaus eismo edukacine programa. Ja siekiama pagilinti kurjerių-partnerių žinias apie kelių eismo taisykles ir skatinti saugų elgesį miesto gatvėse. Programos rėmuose taip pat pateikiami praktiniai patarimai, kaip elgtis esant prastam matomumui ar nepalankioms oro sąlygoms, bei rekomendacijos dėl tinkamos saugos įrangos.

„Wolt kurjeriai-partneriai yra vieni aktyviausių eismo dalyvių – pristatydami užsakymus jie kasdien juda miesto gatvėmis automobiliais, dviračiais, motociklais ir kitomis transporto priemonėmis. Tai skatina miesto ekonomikos gyvybingumą, tačiau tuo pačiu kelia ir eismo saugumo iššūkių. Į tai atsižvelgdami, įgyvendiname kurjeriams-partneriams skirtą edukacinę iniciatyvą, kuria siekiame prisidėti prie saugesnio eismo kultūros Vilniuje,“ – sako Mantas Lomsargis, „Wolt“ generalinis direktorius Baltijos šalyse.

„Kurjeriai yra neatsiejama gerai veikiančios maisto ir prekių pristatymo ekosistemos dalis, kuri daro miestus patogius gyventi. Kad ši sistema veiktų darniai, visi kelyje turi elgtis atsakingai, todėl „Bolt Food“ partnerių-kurjerių saugumas ir saugus elgesys kelyje mums yra svarbiausias prioritetas. Nuosekliai ir aktyviai edukuojame savo partnerius: su saugaus eismo principais supažindiname kiekvieną naują kurjerį ir nuolat primename juos visai bendruomenei“, – sako Povilas Račas, „Bolt Food“ generalinis vadovas Lietuvoje.

Paspirtukininkai, dviratininkai ir pėstieji – kaip saugiai judėti?

Elektriniai paspirtukai tapo neatsiejama miesto kasdienybės dalimi – galinti prisidėti prie automobilio spūsčių mažinimo. Tačiau kartu jie atneša ir daugiau rizikos: 2024 m. užfiksuota per 2,8 tūkst. kelių eismo taisyklių pažeidimų, o eismo įvykiuose sužeista 180 žmonių. Dažniausi – ne tik rankų ar kojų, bet ir galvos bei veido sužalojimai, galintys palikti ilgalaikius randus ne tik kūne, bet ir gyvenime. Nepaisant to, apie 70 proc. paspirtukininkų vis dar nedėvi šalmo. 

Vilniuje dviratininkų skaičius auga – dviratis tampa tarsi laisvės ir darnumo simbolis. Tačiau bendra erdvė su automobiliais ir pėsčiaisiais reiškia, kad saugumas tampa trapus. Sužalotų dviratininkų skaičius kasmet auga – palyginti su 2024 m., sužeidimų padaugėjo beveik 4 proc. Paprasčiausios priemonės – skambutis ar šviestuvas – leistų išvengti netikėtų susidūrimų. 

Pėstieji – pažeidžiamiausi kelio dalyviai, o jų saugumas neretai priklauso nuo budrumo. Pastaraisiais metais sužalotų pėsčiųjų skaičius išaugo beveik 8 proc., o žuvusiųjų – net 40 proc. „Sumažinus ausinių garsą, pasidėjus telefoną ir užsidėjus atšvaitą, galima tapti matomu. Kiekvienas atsakingas žingsnis yra ne tik apsauga sau, bet ir ženklas vairuotojui ar dviratininkui – „aš čia, pastebėk mane“, – priduria JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

Apie JUDU  

JUDU atsakinga už viešojo transporto, automobilio stovėjimo paslaugų ir Vilniaus eismo organizavimą. Vilniuje kasmet atliekama apie 735 milijonų kelionių, iš jų 209,5 mln. kelionių viešuoju transportu. Įmonė taip pat kartu su Vilniaus miesto savivaldybe diegia inovatyvius sprendimus, leidžiančius miestiečiams kelionių planavimui rinktis įvairius būdus.