Gidas pataria: ką verta pamatyti po Vilnių keliaujant laivais?

Vilniuje atsiveria vis daugiau galimybių iš naujo atrasti miestą. Prie įprastų judėjimo būdų šiandien gyventojai gali pridėti ir keliones upe. Vykstate į darbą ar ieškote idėjos, kaip iš netikėtos perspektyvos dar labiau pažinti Vilnių? Antrasis miesto elektrinių laivų sezonas  po truputį įsibėgėja ir šiemet truks dar ilgiau – iki pat vėlyvo rudens. O kad nereikėtų sukti galvos, ką aplankyti po Vilnių keliaujant laivų maršrutais – JUDU dalijasi gido patarimais. 

Nerimi kursuojantys laivai šiemet juda ilgesniu maršrutu – „Verslo trikampio“, Žvėryno, Baltojo, Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų trasą papildė Šilo tilto ir Žirmūnų paplūdimio stotelės.

Patirkite sostinės istorijos tėkmę

Gido Andriaus Pavelko manymu, į Vilniaus miesto susisiekimo tinklą įtrauktas maršrutas upe yra puikus būdas patirti gilią sostinės istorijos tėkmę tikrąja šio žodžio prasme. Mat nuo XV a. iki pat 1957 m. Neris tarnavo sielininkams – verslininkams, kurie statydavo sielius (medienos plaustus) ir juos transportuodavo-plukdydavo upėmis ir ežerais statyboms iš miškų į miestus. Šis senovinis amatas 2023 m. pateko į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

„Šiandien pasaulyje beveik išnykusios, kultūrine vertybe laikomos tradicijos atstovai kelionei kruopščiai ruošdavosi, stebėdavo potvynius ir išplaukdavo tik sulaukę tinkamo meto. Anot šaltinių, iš šalies šis procesas atrodydavo taip, tarsi Nerimi judėtų ištisi kaimai“, – dalijasi gidas.

Upė traukė ir tyrinėtojus, o 1857 m. Lietuvos didiko, istoriko, archeologijos pradininko Konstantino Tiškevičius inicijuota mokslinė ekspedicija laikoma bene reikšmingiausia. Kaip atskleidžia A. Pavelko, vėliau surinkta medžiaga sugulė į bestseleriu tapusią knygą, kurioje detaliai aprašyti Neries krantų objektai: „Tarp jų – iki šių dienų išlikę Sluškų rūmai, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, tuometis Žaliasis tiltas ir jau istoriniai, pavyzdžiui, Viršupio rūmai ar Radvilų rūmų fragmentai.“ 

Neapsisprendžiate dėl maršruto? Gidas rekomenduoja

Į maršrutą upe patenkantys tiltai irgi apipinti istorijomis. XVI a. pastatytas Žaliasis tiltas matė daugiausia. Pirmoji jungtis tarp abiejų Neries krantų kariniais laikotarpiais buvo ne kartą nugriauta ar susprogdinta, tačiau vėl atstatyta.

„Pasakojama, kad sykį, kai tilto atstatymu rūpinosi Napoleonas, darbininkai jį pavaišino vietiniu apynių gėrimu. Šis jam, beje, paliko gerą įspūdį. Antrasis iškilęs – Žvėryno tiltas – nuo XX a. nedaug pasikeitė ir šiuo metu yra vienintelis Vilniuje veikiantis tiltas, kurio atramos įrengtos vandenyje, o ne krantuose“, – įdomius faktus toliau vardija A. Pavelko.

Plaukiant pro Žvėryno, Baltąjį, Žaliąjį ir Žirmūnų tiltus, verta pakelti akis ir iš arti pasigėrėti Kunoto Vildžiūno sukurtomis skulptūromis. „Karališkas obuolys“, „Grandinė“, „Laivas-pusmėnulis“ ir „Spindulys-ietis“, anot gido, simbolizuoja Lietuvai svarbius momentus.

Pats planuodamas patyrinėti Vilnių laivu, A. Pavelko stabtelėtų prie Karaliaus Mindaugo tilto – čia verta aplankyti Pilininko namą arba Istorijų namus. Netoliese, Antakalnyje, – Sapiegų parką ir rūmus: „Prie Žirmūnų tilto užsukčiau į Tuskulėnų dvarą ir Rimties parką arba Šv. Petro ir Povilo bažnyčią – joje vis atrandu ką nors naujo. O Žvėryne, gamtos prieglobstyje, pasigrožėčiau autentišką dvasią išlaikiusių medinukų kvartalu.“

Šį sezoną keleivių laukia ir dar viena naujovė – visi keliautojai gali klausytis nemokamo audiogido, kurį parengė „Neakivaizdinis Vilnius“. Nuskenavus laive esantį QR kodą, galima išgirsti net 5 pasakojimus, kviečiančius pažinti upės, tiltų, pastatų, laivybos ir žvejybos istoriją.

Iš laivo į autobusą – su tuo pačiu bilietu

Primename, kad naujieji laivai specialiai pritaikyti miesto vidaus vandenims. Kiekviename laive veikia nemokamas „Wi-Fi“ ryšys, kelionės informacija rodoma švieslentėse. Taip pat juose įrengtos 32 komfortabilios sėdimos vietos – 28 viduje ir 4 denyje.  Daugiau nei 80 proc. denio dengia stogas, kuris saugo nuo lietaus ir saulės, o ant jo įrengta saulės elektrinė tiekia energiją laivo prietaisams, užtikrindama dar didesnį tvarumą.

Kaip ir praėjusiais metais, keleiviai bilietus į laivus galės įsigyti įprastai – naudotis JUDU / Vilniečio kortelėmis, programėlėmis „m.Ticket“ ir „Trafi“, JUDU savitarnoje arba bekontakčiu būdu laive. Jų kaina taip pat nesikeis.  Įprasto 90 minučių elektroninio bilieto kaina siekia 3 eurus, o perkant laive – 4 eurus. Be to, kaip ir pernai, siūlomi vienkartiniai, šeimos ir pirmyn–atgal bilietai, kad paslauga būtų patogi tiek kasdienėms, tiek savaitgalio kelionėms.

Vienkartinis bilietas galioja pusantros valandos, tad šį laiką galima išnaudoti lanksčiai. Pavyzdžiui, dalį kelionės įveikti vandeniu, o nusprendus keisti maršruto kryptį – persėsti į autobusą ar troleibusą.