5 patarimai dviratininkams ir paspirtukų vairuotojams, kaip saugiai judėti mieste

Šiltuoju metų laiku Vilniaus gatvėse sparčiai daugėjant dviratininkų ir paspirtukų vairuotojų, auga ir rizikingų situacijų skaičius. Neretai didžiausią pavojų eismo dalyviams kelia skubėjimas,  dėmesio nukreipimas į telefoną ir aplinkos stebėjimo stoka, todėl JUDU primena pagrindines saugaus eismo taisykles.

Kelionės pagrindas – saugus greitis

Vienas svarbiausių aspektų dviračiais ar paspirtukais judant mieste – saugaus greičio pasirinkimas. Važiuojant per dideliu greičiu tampa sudėtingiau laiku sustoti, pastebėti kliūtis ar tinkamai sureaguoti į netikėtas situacijas, ypač sankryžose, prie viešojo transporto stotelių, pėsčiųjų perėjų, mokyklų ar vietose, kur matomumas ribotas.

„Elektrinių mikrojudumo priemonių, tokių kaip elektriniai paspirtukai ar elektriniai dviračiai, maksimalus leistinas greitis yra 20 km/val., o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – ne didesnis nei 7 km/val.

Dviračių takuose dviratininkams nėra nustatyto maksimalaus greičio, tačiau visais atvejais rekomenduojama jį rinktis atsakingai, prisitaikant prie aplinkos bei kitų eismo dalyvių. Dviračių gatvėse visiems eismo dalyviams – tiek automobilių, tiek mikrojudumo priemonių vairuotojams – taikomas 30 km/val. greičio ribojimas“, – sako JUDU LEP Darnaus judumo organizavimo skyriaus vadovas Donatas Dirginčius.

Telefoną palikite kišenėje

Nors šiandien sunkiai įsivaizduojame kasdienybę be telefonų, važiuojant dviračiu ar paspirtuku dėmesys pirmiausia turi būti skiriamas keliui.  Viena dažniausių rizikų – dėmesio nukreipimas į telefoną ar aplinkos negirdėjimas dėl ausinių. Net trumpam nukreiptas žvilgsnis gali lemti pavėluotą reakciją sankryžoje ar šalia pėsčiųjų perėjos.

Anot D. Dirginčiaus, važiuojant mieste svarbu išlikti susikoncentravus, stebėti aplinką ir palaikyti akių kontaktą su kitais eismo dalyviais – tai dažnai padeda išvengti nelaimių.

Atsakingai lenkite

Mikrojudumo priemonėms važiuoti šaligatviu galima tik tais atvejais, kai nėra įrengto dviračių tako ar dviračių eismo juostos. Tokiose vietose būtina užtikrinti pėsčiųjų saugumą, netrukdyti jų judėjimui ir visuomet būti pasirengus sustoti. Intensyvaus judėjimo vietose rekomenduojama pasirinkti minimalų greitį arba nulipti nuo dviračio ir jį persivesti.

Anot jo, svarbu atsakingai elgtis ir lenkiant kitus eismo dalyvius. Prieš atliekant manevrą būtina įvertinti situaciją, palikti saugų atstumą. Be to, rekomenduojama sumažinti greitį intensyvesnio judėjimo vietose, nes pėstieji gali netikėtai pakeisti kryptį ar sustoti.

Nepamirškite šalmų

Priemename, kad dviračio vairuotojas iki 18 metų, važiuodamas keliu, privalo būti užsidėjęs šalmą. Vyresniam nei 18 metų – šalmas rekomenduojamas.

Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami taip pat privalo būti užsidėję šalmą. Be to, vairuotojams rekomenduojama naudoti ir papildomas kūno apsaugos priemones: alkūnių, kelių apsaugas. Prieš leidžiantis į kelionę reikėtų įsitikinti, kad dviračio ar paspirtuko žibintai veikia tinkamai, dėvėti atšvaitus ar ryškią aprangą bei pasirūpinti techniškai tvarkinga transporto priemone.

Dėmesingi išlikite prie geležinkelio pervažų

Ypatingo atidumo reikėtų ir prie geležinkelio pervažų. Mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo laikytis kelio ženklų ir šviesoforo signalų, niekada nekirsti pervažos degant draudžiamam signalui ar leidžiantis užtvarams. Prieš kertant pervažą būtina apsidairyti, įsitikinti, kad neartėja traukinys. Nors šios taisyklės atrodo savaime suprantamos, deja, kiekvienais metais pervažose vis dar pasitaiko skaudžių nelaimių.

JUDU ir Vilniaus miesto savivaldybė visą šiltąjį sezoną vykdo mikrojudumo kampaniją „Judame sutardami“. Mikrojudumo kampanija iki pat rudens kviečia visus vilniečius ir miesto svečius – nuo pėsčiųjų iki paspirtukų vairuotojų ar dviratininkų – pasižadėti judėti atidžiai, kantriai ir pagarbiai.