L. Levulytė-Staškevičienė: ateities miestas prasideda nuo darnaus judėjimo

Šią savaitę minima pasaulinė dviračių diena yra proga pažvelgti į tai, kaip keičiasi Vilnius ir kaip šie pokyčiai atsispindi kasdienėse gyventojų kelionėse. Nuosekliai plėtojama dviračių ir mikrojudumo infrastruktūra bei kuriamos patogesnės šių priemonių parkavimo galimybės leidžia vis daugiau vilniečių kelionių į darbą, universitetą, mokyklą ar kitas viešąsias bei paslaugų erdves pasiekti greitai, patogiai ir tvariai.

Dviračio vaidmuo kelionėse po Vilnių per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė. Tai nebėra tik laisvalaikio kelionių pasirinkimas – vis dažniau jis tampa įprasta kasdienio judėjimo dalimi. Jeigu prieš dešimt-vienuolika metų vos 1,5 proc. visų kelionių mieste buvo atliekama dviračiu – tai pastarąjį dešimtmetį šis skaičius po truputį auga. Dabar Vilniuje kasdien įvyksta daugiau nei 48 tūkst. kelionių dviračiais. Pagal numatytą darnaus judumo planą, siekiama, kad iki 2030-ųjų kelionės dviračiu sudarys iki 10 proc. visų kelionių mieste.

Visgi, didžiausias mūsų noras yra sudaryti galimybę rinktis alternatyvius keliavimo būdus. Siekiant dar labiau skatinti darnų judumą ir kurti saugesnę bei patogesnę aplinką, miesto infrastruktūra kuriama taip, kad gyventojai prie savo namų rastų viešojo transporto stotelę, pėsčiųjų bei dviračių taką.

Siekiame ne tik tiesti naujus takus, bet ir didinti jų vientisumą

Vilniaus dviračių takų tinklas kuriamas kaip vientisa susisiekimo sistema, jungianti gyvenamuosius rajonus su miesto centru, darbo vietomis, švietimo įstaigomis, viešojo transporto mazgais ir kitais svarbiausiais traukos objektais. Šiuo metu dviračių infrastruktūros tinklas tęsiasi apie 180 km. Jis užtikrina pagrindines jungtis tarp centro ir miegamųjų rajonų: Pilaitės, Žirmūnų, Antakalnio, Pašilaičių, Justiniškių, Viršuliškių, Karoliniškių ar Naujininkų. Palyginimui prieš dešimtmetį Vilniaus dviračių takų tinklas sudarė vos 40 km.

Toliau plėsdami tinklą siekiame ne tik tiesti naujus takus, bet pirmiausia didinti jo vientisumą – sujungti anksčiau įrengtas atkarpas į vientisą sistemą, kad gyventojai galėtų visą maršrutą įveikti saugiai ir patogiai, be nutrūkstančių jungčių. Prioritetas skiriamas toms vietoms, kur trūksta trumpų, tačiau svarbių jungčių tarp esamų takų, taip pat teritorijoms, kurios iki šiol nebuvo pilnai integruotos į bendrą miesto dviračių tinklą.

Iki 2030 metų dviračių takų tinklą planuojama išplėsti iki 250 km. Jo plėtra bus orientuota į svarbiausias judumo ašis, jungiančias centrą su tolimesniais rajonais, tokiais kaip Santariškės, Balsiai, Visoriai, Nemenčinė, Lazdynai, Vilkpėdė, Grigiškės ir kitos miesto dalys.

Toks nuoseklus tinklo vystymas sudarys sąlygas vis daugiau kasdienių kelionių atlikti dviračiu ir prisidės prie miesto tikslo siekimo – iki 2030 metų dviračiais atliekamų kelionių dalį padidinti iki 10 proc.

Dėmesys saugumui ir sklandžiam skirtingų eismo dalyvių priemonių judėjimui

Tačiau dviračių infrastruktūros plėtra – tik viena platesnės judumo transformacijos dalis. Vis daugiau dėmesio skiriama eismo saugumui ir sklandžiam skirtingų eismo dalyvių judėjimui. Įvairiose miesto vietose diegiamos papildomos saugumo priemonės: įrengtos naujos pėsčiųjų perėjos per dviračių takus, papildomas ženklinimas. Šie sprendimai ypač svarbūs vietose, kur susikerta intensyvūs pėsčiųjų, dviratininkų ir automobilių srautai – prie viešojo transporto stotelių, sankryžų ir kitų aktyvių miesto erdvių.

Svarbi miesto judumo dalis yra ir patogus nuomos platformų elektrinių dviračių bei paspirtukų parkavimas. Vien 2025 m. Vilniuje įrengta 350 naujų dalijimosi el. mikrojudumo priemonėms skirtų stovėjimo vietų. Jos padeda užtikrinti tvarkingą transporto priemonių statymą, mažina kliūtis pėstiesiems ir prisideda prie patrauklesnės viešosios erdvės kūrimo. Šiemet planuojama įrengti dar 200 tokių vietų.

Nuo 2023 metų diegiamos ir uždaros dviračių saugyklos. Šiuo metu tokių saugyklų mieste galime suskaičiuoti 18. Gyventojams tai suteikia daugiau galimybių saugiai palikti dviratį šalia namų, darbo vietos ar viešojo transporto mazgų. Iki 2028 metų planuojama įrengti dar 124 tokias saugyklas visose Vilniaus seniūnijose.

Galiausiai svarbu ir tai, kad infrastruktūros pokyčiai derėtų su atsakingu visų eismo dalyvių elgesiu. JUDU vykdomos edukacinės kampanijos, tokios kaip „Judame sutardami“, skatina saugų greitį, pagarbą pėstiesiems ir atsakingą mikrojudumo priemonių naudojimą. Infrastruktūra ir toliau bus tobulinama, tačiau Vilnius nuosekliai juda link miesto, kuriame įvairios transporto rūšys darniai papildo viena kitą, o gyventojams suteikiama daugiau galimybių kasdienėms tvarioms kelionėms.