Ar mes jau gyvename išmaniuose miestuose?

Jonas Damidavičius, judumo inovacijų ekspertas, JUDU

Kai kalbame apie išmaniuosius miestus, vaizduotėje neretai iškyla futuristiniai vaizdai – skraidantys automobiliai, ore kabantys pastatai ar teleportacijos kapsulės. Tai vizijos, kurios žavi, bet kartu ir klaidina. Išmanusis miestas nėra tolima utopija – tai kasdienybė, kuri pamažu jau įsitvirtino mūsų gyvenimuose. Klausimas nebe „ar tai įmanoma?“, o „kur jau tai vyksta?“.

JUDU komanda, kuri kasdien rūpinasi Vilniaus judumu, pastebi, kad, išmanusis miestas – tai ne technologijų koncentratas ar futuristinis griozdas, o nuolat evoliucionuojanti sistema, kurioje darniai veikia infrastruktūra, duomenys, paslaugos ir žmonės. Judumo srityje tai reiškia, kad gyventojas kiekvieną dieną gali pasirinkti greičiausią, efektyviausią ir jo poreikius atitinkantį keliavimo būdą. Ar tai būtų viešasis transportas, autonominis pavežėjimas, o gal net netrukus – oro transportas. Sprendimai turi būti lengvai suprantami, greitai prieinami ir sklandūs – būtent tai apibrėžia išmanumą.

Dažnai apie ateities miestus mąstome kaip apie švarias, beveik sterilias sistemas – kur viskas veikia tarsi robotų valdomoje grandinėje. Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė. Miestai yra gyvi organizmai – su netvarka, trintimis, nenuspėjamumu. Mūsų judėjimas dažnai būna impulsyvus, o sprendimus nulemia emocijos, aplinkybės ar net orai. Todėl tikrasis iššūkis ateities išmaniems miestams – rasti balansą tarp optimizacijos ir laisvės, tarp efektyvumo ir žmogiško elgesio nenuspėjamumo.

Vilnius jau šiandien turi daugybę išmanaus miesto požymių. Miesto sankryžose įdiegti jutikliai realiu laiku stebi automobilių srautus ir automatiškai keičia šviesoforų režimus pagal faktinį eismo intensyvumą. Dronai čia naudojami ne tik vaizdui iš viršaus fiksuoti, bet ir itin praktiškai – jie padeda stebėti pėsčiųjų takų valymą žiemą, žolės šienavimą vasarą, net statybų pažangą ar stogų būklę. Šie duomenys leidžia miestui reaguoti greičiau ir efektyviau valdyti ribotus resursus.

Skirtingų judumo būtų ir paslaugų integracija, dar kitaip vadinama kaip “Judumas kaip paslauga” yra labai svarbi siekiant keisti gyventojų kelionių įpročius ir sudaryti sąlygas po miestą keliauti parpastai ir patogiai. Viešojo transporto modernizavimas ir naujasis e-bilietas leidžia naudotis ne tik miesto autobusais ar troleibusais, bet ir integruoti tarpmiestinius traukinius, o visa tai apjungus kartu su kitomis mieste veikiančiomis judumo paslaugomis, sudarome galimybę planuoti, apmokėti ir valdyti visas savo keliones vienoje platformoje – nesvarbu, ar keliaujame dviračiu, viešuoju transportu ar pasitelkdami pavežėją. 

Tvari energetika ir elektrifikacija jau tampa miesto tapatybės dalimi. Vilniuje yra daugiau nei 800 elektromobilių įkrovimo prieigų, o tokių automobilių vairuotojai skatinami rinkliavų lengvatomis bei galimybe važiuoti viešajam transportui skirtomis juostomis. Vilnius taip pat kelia ambicingus tikslus viešojo transporto paslaugas teikti elektriniu transportu, kuris iki 2027 m. turėtų sudaryti net 78 proc. viso mieste veikiančio viešojo transporto parko. 

Svarbiausia išmaniųjų miestų dalis – gyventojai ir bendruomenės. Technologijos nebus veiksmingos, jei nebus įtraukti žmonės. Vilniaus gyventojai nuolat yra kviečiami dalyvauti miesto planavimo procesuose išreiškiant savo lūkesčius ir pateikiant pasiūlymus, kuriamos kaimynijos, kur patys gyventojai gali spręsti dėl jų gyvenamosios aplinkos poreikių, pristatomos tokios naujos iniciatyvos kaip Piličių asamblėje, kur gyventojai konsultuojantis su ekspertais, formuoja savo pasiūlymus miesto plėtrai. Miestiečiai geriausiai žino egzistuojančias problemas, todėl siekant jas skaitmenizuoti, sukurta platforma tvarkaumiesta.lt, kurioje paprastai galima pateikti visas susijusias su miesto infrastruktūra problemas, o atsakingiems padaliniams operatyviai sureaguoti jas sprendžiant. Tokia galimybė – pranešti apie pažeidimus, gedimus ar nepatogumus – ne tik stiprina pasitikėjimą tarp gyventojo ir miesto, bet ir leidžia patiems gyventojams tapti miesto kokybės kūrėjais.

Vis dėlto išmaniųjų miestų kūrimas kelia ir iššūkių. Vienas jų – duomenų apsauga. Kuo daugiau sistemų veikia realiuoju laiku ir remiasi gyventojų elgsena, tuo svarbiau užtikrinti skaidrumą, privatumą ir pasitikėjimą. Be to, priklausomybė nuo elektros ir technologijų kelia klausimą: ar turime pakankamai atsarginių sprendimų netikėtumams?

Puikus pavyzdys, rodantis, ką gali duomenys, yra Londono metro sistema. Įdiegus automatizuotą traukinių valdymą, kelionių efektyvumas išaugo, o keleivių skaičius padidėjo 20–30 proc. Duomenimis paremta kainodara taip pat padėjo mažinti piko metu susidarančias spūstis – brangesni bilietai šiuo laikotarpiu skatina keleivius rinktis alternatyvų laiką ar kitus judumo būdus.

Šiandien vis dar diskutuojame apie daiktų internetą ar 5G potencialą, tačiau technologijos jau čia. Klausimas tik – kada jų galimybes paversime apčiuopiama kasdienybe, kuri realiai keičia miesto gyvenimą?

Galiausiai, išmanus miestas – tai ne tik technologijos. Tai gebėjimas kurti bendruomenes, įtraukti gyventojus, protingai naudoti išteklius ir spręsti problemas dar prieš joms tampant krizėmis. Ir visų svarbiausia – tai gebėjimas būti nuolat atviram pokyčiui.

Tad ar mes jau gyvename išmaniajame mieste? Tikrai taip, išmanusis miestas kuriamas nuolatis – tik ne visada tai atpažįstame. Svarbiau ne pasiekti galutinę būseną, kurią sunku apibrėžti, o aktyviai būti proceso kūrėjais. Miestų gyventojams linkiu drąsos žengti pokyčių link ir tiesiog būti išmanaus miesto judumo ekosistemos dalimi, tais aktyviais naudotojais, kurie sparčiau keliauja darniai, efektyviai ir laisvai. Nes išmanus miestas – tai ne vieta, o kryptis.

Apie JUDU

JUDU yra atsakinga už viešojo transporto paslaugų organizavimą, automobilių stovėjimo infrastruktūrą ir darnių keliavimo būdų skatinimą Vilniaus mieste. Įmonė taip pat užtikrina sklandų miesto eismo organizavimą ir kartu su Vilniaus miesto savivaldybe diegia inovatyvius sprendimus, leidžiančius miestiečiams kelionių planavimui rinktis įvairius būdus.