Jonas Damidavičius: per dešimtmetį Vilnius iš naujo atrado dviratį

Per pastarąjį dešimtmetį Vilnius išgyveno tikrą dviračių renesansą. Tai, kas dar 2015 m. atrodė kaip nišinis ir retai pasirenkamas judėjimo būdas, šiandien tampa vis svarbesne miesto kasdienybės dalimi. Dviratis iš būtinybės pasirinkimo virto vertybių išraiška – vis daugiau vilniečių renkasi jį ne dėl to, kad negali kitaip, bet todėl, kad tai greita, sveika, tvaru ir tiesiog prasminga. 

Prisiminkime, kaip atrodė miestas prieš dešimtmetį – turėjome vos 40 kilometrų dviračių takų, ir net tie buvo dažnai siauri, nepatogūs, nutrūkstantys arba vedantys į niekur. Dviračių infrastruktūra buvo menkai išvystyta, o stereotipai – gajūs: dviratis esą skirtas tik mažiau pasiturintiems arba laisvalaikiui, o ne kasdienei kelionei į darbą, studijas ar prekybos centrą.

Šiandien situacija – iš esmės kitokia. JUDU nuosekliai gerina mikrojudumo priemonių infrastruktūrą ir  2025-aisiais Vilnius jau turi apie 170 kilometrų dviračių takų, kurie formuoja vis tankesnį, junglų ir aukštos kokybės tinklą. Takai jau ne tik funkciniai, bet ir estetiški – raudona, aiškiai matoma danga tapo miesto vizitine kortele. Net Olandų ar Danų ekspertai atvykę į Vilnių neslepia nuostabos: „Jaučiamės lyg namie“. Ir tai ne atsitiktinumas – būtent jų gerąja patirtimi Vilnius ir rėmėsi kurdamas pokytį.

Tačiau vien takų neužtenka. Kad dviratis būtų visavertis kasdienis pasirinkimas, reikia ir saugių, patogių vietų jį palikti. Per šį laikotarpį mieste įrengta daugiau nei 3,5 tūkst. dviračių stovų, prie kurių galima prirakinti dviratį. Kiekvienais metais jų daugėja – kasmet atsiranda bent 100 naujų. O nuo 2023 m. pradėjome diegti ir modernias, uždaras dviračių saugyklas – vos per pirmuosius metus 20 saugyklų apsilankyta daugiau kaip 2500 kartų. Planuojame iki 2027 m. įrengti dar bent 90 tokių saugyklų visose seniūnijose.

Matome ir ryškų žmonių elgsenos pokytį: jei 2015 m. vos 1,5 proc. kelionių Vilniuje buvo atliekama dviračiu, 2024 m. šis rodiklis pasiekė 4,6 proc., o iki 2030-ųjų siekiame 7,5 proc. Tai rodo, kad vilniečiai vis labiau keliauja dviračiu kaip kasdieniu, patogiu judumo būdu. Vidutinis kelionės atstumas – apie 4,2 km – patvirtina, kad dviratis puikiai tinka miesto mastelio kelionėms.

Per pastaruosius metus atsirado ir daug simbolinių, esminių projektų: dviračių takai Pilaitės prospekte ir T. Narbuto gatvėje atvėrė saugų maršrutą viename tankiausiai gyvenamų rajonų, o Algirdo gatvėje Naujamiestyje dviratininkai jaučiasi tarsi Olandijoje – čia nuolat važiuojama krovininiais dviračiais, vežami vaikai, judama į darbą, studijas ar turgų.

Galiausiai – 2024-ųjų gegužę Vilnius tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuriame atsirado tikra dviračių gatvė – P. Vileišio gatvė, kurioje dviratininkai yra lygiaverčiai eismo dalyviai automobiliams. Būtent Vilniaus iniciatyva 2022 m. Kelių eismo taisyklėse atsirado „dviračių gatvės“ sąvoka, sekant tokių šalių kaip Belgija, Nyderlandai ar Vokietija pavyzdžiu. Taip, dar turime iššūkių – kai kur reikės koreguoti eismo srautus, kad dviratininkai jaustųsi užtikrintai. Tačiau kryptis aiški – Vilnius eina modernaus, žmogų ir aplinką gerbiančio miesto keliu.

Žinoma, miestas kalvotas, oras ne visada draugiškas, bet ir čia JUDU ieško sprendimų – viešajame transporte vis daugiau galimybių vežtis dviratį, o alternatyvas derinti tampa paprasčiau nei bet kada.

Vilnius keičiasi – ir tai jaučiasi ne tik statistikoje ar infrastruktūroje. Tai jaučiasi gatvėse, kiemuose, ryto kelyje į mokyklą ar vakare, grįžtant iš darbo. Mieste, kuris kvėpuoja laisviau – ir važiuoja tvariau. Su Pasauline dviračių diena! 

Apie JUDU

JUDU yra atsakinga už viešojo transporto paslaugų organizavimą, automobilių stovėjimo infrastruktūrą ir darnių keliavimo būdų skatinimą Vilniaus mieste. Įmonė taip pat užtikrina sklandų miesto eismo organizavimą ir kartu su Vilniaus miesto savivaldybe diegia inovatyvius sprendimus, leidžiančius miestiečiams kelionių planavimui rinktis įvairius būdus.