L. Levulytė-Staškevičienė: bent viena kelionė per dieną darniai – misija įmanoma

Vilnius jau šiandien pasiruošęs judėti darniai. Miestas diegia modernias ir tvarias transporto alternatyvas, plečia dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą, skatina viešojo transporto naudojimą bei kuria sąlygas miestiečiams rinktis sveikesnius ir aplinkai draugiškesnius judumo būdus. Tai aiškus ženklas, kad pokyčiai vyksta, o darnus judumas tampa ne siekiamybe, o šiandienos realybe.

Tačiau šie pokyčiai įgyja dar didesnę prasmę žvelgiant į iššūkius, su kuriais miestiečiai vis dar susiduria kasdien – ilgos spūstys, oro tarša, prasta emocinė savijauta ir ribotos erdvės mieste, kur automobilių skaičius nuolat auga. Vidutiniškai vilniečiai automobilyje spūstyse kasdien praleidžia tiek laiko, kad per metus jo susidarytų net aštuonioms atostogų dienoms. Be to, transportas mieste generuoja beveik 40 procentų anglies dvideginio emisijų, o tai tiesiogiai veikia mūsų sveikatą ir aplinkos kokybę.

Dar svarbiau – šios problemos neatsiejamos nuo mūsų kasdienių pasirinkimų. Kai renkamės važiuoti automobiliu vieni, prisidedame prie spūsčių ir taršos didėjimo. Tačiau kiekvienas galime rinktis kitaip – vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar naudotis viešuoju transportu, taip ne tik tausodami aplinką, bet ir gerindami savo emocinę būklę. Judėjimas darniai yra kaip subalansuota mityba – tai lyg pilnavertis maistas, kuris ilgainiui suteikia daug daugiau naudos tiek kūnui, tiek protui, nei trumpalaikį malonumą teikiantis „junk food“ (angl.), kuriuo galime palyginti vien automobilio vairavimą.

Vilnius yra gyvas ir augantis miestas, tačiau jo erdvės nėra begalinės. Šiuo metu Vilniuje yra apie 340 tūkstančių lengvųjų automobilių, o jų skaičius tik auga. Dėl to svarbu išmokti dalintis erdve ir ieškoti pusiausvyros tarp įvairių judėjimo būdų. Be to, darnus keliavimas yra ir finansiškai naudingesnis pasirinkimas – viešojo transporto metinis bilietas kainuoja gerokai mažiau nei automobilio išlaikymas.

Siekiant spręsti šias problemas, Vilnius turi ambicingą tikslą – iki 2030 metų pasiekti, kad 70 procentų kelionių mieste būtų darnios – atliekamos ne automobiliu. Tai reiškia, kad tobulinsime kitus judumo būdus – viešasis transportas bus patogesnis, dažnesnis, su moderniu ir aplinkai draugišku parku, o stotelių tinklas nuolat plėsis. Taip pat mieste bus plečiamos greitos eismo juostos viešajam transportui. Daug dėmesio bus skiriama ir dviračių infrastruktūros plėtrai: iki 2030 m. planuojama turėti 260 km patogių dviračių takų, pasiekiamų daugumai vilniečių, bei didinti dviračių saugojimo galimybes. Pėsčiųjų takų tinklas – kasmet tvarkomas ir įrengiama apie 50 km naujų takų.

Svarbiausia, kad šiam pokyčiui reikia mūsų visų – miesto gyventojų sąmoningų ir mažų pasirinkimų. Kartais tereikia peržvelgti savo kelionės įpročius ir atrasti alternatyvą automobiliui – ar tai būtų pėsčiomis nueita atkarpa, dviračio iššūkis ar kelionė viešuoju transportu.

Vilnius yra miestas, kuriame norime jaustis gerai visi – tiek vairuotojai, tiek pėstieji, dviratininkai, žmonės su vaikų vežimėliais ar turintys judėjimo sunkumų. Siekdami, kad mūsų miestas būtų darnus ir patogus, turime ieškoti pusiausvyros tarp skirtingų judėjimo būdų, o ne visiškai atsisakyti vieno ar kito. Kviečiu kiekvieną iš mūsų bent vieną kelionę per dieną atlikti darniai – tai paprastas, bet labai svarbus žingsnis link gražesnio, sveikesnio ir visiems patogaus Vilniaus.