Pakeliui į laimingiausių miestų sąrašą: judumo sprendimai, dėl kurių Vilnius vis patogesnis

Žmonės yra laimingesni, kai turi galimybę savo mieste judėti patogiai įvairiomis priemonėmis. Tokią išvadą galima padaryti pasidairius po kasmet organizacijos „World Happiness Report“ sudaromą laimingiausių pasaulio miestų sąrašą.

Jo viršūnėje ne vienus metus esanti Danijos sostinė Kopenhaga jau seniai yra išskirtinė šiuo aspektu – mieste puikiai išvystyta darnaus judumo sistema. Paprastai kalbant, šiame didmiestyje vietos randa ir patogiai eisme dalyvauja visi: pėstieji, dviratininkai, vykstantys automobiliu, viešuoju transportu, paspirtukais ir kitaip.

Patogumas judėti – viena iš priežasčių, kodėl žmonės ryžtasi keisti savo senus įpročius ir išbandyti ką nors naujo. Pavyzdžiui, į darbą bent kartą per savaitę keliauti ne automobiliu, bet dviračiu, pėsčiomis, autobusu, troleibusu arba susiplanuoti kelionę taip, kad dalį jos būtų galima įveikti automobiliu, o likusią dalį – viešuoju transportu ar kitaip. Tačiau, kad tai įvyktų, miestai turi atlikti nemažai namų darbų.

Iki 2030 metų Vilniuje įvyks nemažai pokyčių, kurie numatyti Vilniaus darnaus judumo plane. Pasak SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorės Modestos Gusarovienės, jame detaliai numatyta, kaip miestas jau keičiasi ir keisis per artimiausią dešimtmetį, kad judėti Vilniuje būtų patogu, nepaisant to, kaip žmogus nuspręs judėti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Modesta Gusarovienė

„Vienu sakiniu tai būtų galima įvardyti kaip galimybę po miestą judėti paprastai“, – sakė pašnekovė.

Dėmesys skiriamas visiems eismo dalyviams, žingsnis po žingsnio artėjant prie tikslo, kad judėjimas mieste būtų labiau subalansuotas, pasiskirstęs. Vilnius siekia, kad iki 2030 m. po trečdalį keliavimo būdų sudarytų kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu bei automobiliu, o dar apie 7,5 proc. – dviračiais ir paspirtukais. Vilnius siekia, kad iki 2030 m. po trečdalį keliavimo būdų sudarytų kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu bei automobiliu, dar apie 7,5 proc. – dviračiais, paspirtukais.

Darnaus judumo planai, kaip strateginiai dokumentai, yra kuriami ir kituose pažangiuose Europos miestuose, tokiuose kaip Amsterdamas, Kopenhaga ar Londonas. Tokį planą yra patvirtinę ir kai kurie kiti Lietuvos miestai, pavyzdžiui, Kaunas.

„Kalbant paprastai, Darnaus judumo planas apima viską: viešąjį transportą, keliones automobiliu, ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu, paspirtuku ar riedlente, įvairias dalinimosi transportu paslaugas bei su šiais įpročiais susijusią infrastruktūrą – nuo aplinkkelių, eismo reguliavimo sistemų, iki šaligatvių apšvietimo ir viešojo transporto maršrutų derinimo. Mūsų esminis tikslas – sukurti tokias sąlygas, kad visas judumas mieste būtų greitas, paprastas ir malonus. Taip pat paskatinti išbandyti naujas ir sveikatai bei aplinkai draugiškesnes judėjimo alternatyvas. Pavyzdžiui, vaikščiojimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu“, – kalbėjo M.Gusarovienė.

Sauliaus Žiūros nuotr./JUDU sujungė visus darnaus judumo po Vilnių dalyvius

Keliolikos institucijų specialistų paruoštas dokumentas įvertino esamą situaciją, vilniečių nuomonę ir poreikius ateities judėjimui. Išanalizuoti ir miesto eismo stebėjimo sistemos duomenys. Taip gimė konkretūs tikslai artimiausiam dešimtmečiui.

„Apibendrinti daugiau nei 1000 puslapių dokumentą sudėtinga, tačiau galėčiau išskirti tris reikšmingus tikslus, kuriuos Vilnius įgyvendins iki 2030 m. Tai sumažinti kelionių neigimą poveikį aplinkai, miesto erdvių perkrovimą automobiliais ir pagerinti keliavimo kokybę, sutrumpinant kelionės trukmę, o pačią kelionę paverčiant kuo malonesne“, – sakė M.Gusarovienė.

Sauliaus Žiūros nuotr./JUDU sujungė visus darnaus judumo po Vilnių dalyvius

Daugiau kokybiškų takų, žaliųjų ir ramių erdvių – daugiau laimingų miestiečių

Pokyčiai tikrai neįvyksta per metus. Tačiau dešimt metų – ilgas laikotarpis, per kurį iš tiesų galima pakeisti esamą situaciją. Juolab kad kai kurie procesai jau prasidėjo. Pavyzdžiui, Vilniuje įrengiamos ramaus eismo gatvės. Pirmasis pavyzdys – I.Šimulionio gatvė, kurioje įvestas greičio ribojimas iki 30 km/val. Mažesnis greitis ne tik leidžia saugiai judėti visiems eismo dalyviams (pėstiesiems, dviratininkams, vairuotojams ir kt.), bet ir sumažina triukšmo lygį. Pertvarkytos ir Islandijos, Rūdninkų ir Naugarduko gatvės.

Keičiasi ir mieste esantys dviračių takai: gerėja jų dangos kokybė, atsirado aiškus žymėjimas, be to, kasmet maždaug po 15–20 km sujungiama į bendrą miesto dviračių takų tinklą. Dabar jis siekia jau beveik 100 km. Todėl vilniečiai, gyvenantys miegamuosiuose rajonuose, dviračiais jau gali patogiai pasiekti miesto centrą. Net plika akimi matyti daugiau po miestą zujančių dviratininkų. Visas Vilnius į bendrą dviračių takų tinklą turėtų susijungti iki 2023 m.

Sauliaus Žiūros nuotr./Dviratininkams Vilniuje jau kurį laiką skiriama daug dėmesio – jo netrūks ir ateityje

Remiantis atlikta pėsčiųjų ir dviračių eismo įvykių statistikos analize, Vilniuje numatoma ramaus eismo gatvių plėtra gyvenamuosiuose rajonuose – vadinamosiose D kategorijos gatvėse. Ramaus eismo gatvių plėtra yra viena iš Darnaus judumo plano priemonių, siekiant sumažinti sužeistųjų ar žuvusiųjų pėsčiųjų ir dviratininkų skaičių pertvarkant gatvę ir įvedant greičio ribojimą.

„Pertvarkius gyvenamųjų rajonų gatves pagal ramaus eismo gatvių principus sumažėja transporto priemonių greitis, tarša ir triukšmas, didėja gatvės saugumas, mažėja sužeistųjų ar žuvusiųjų skaičius, gerėja rajono socialiniai ryšiai. Taip pat ramaus eismo gatvės – vientiso dviračių takų tinklo dalis judėti bendrame sraute kartu su automobiliais. Dviračių takai sujungiami su ramaus eismo gatvėmis, taip užtikrinant judėjimo dviračiu ar kitomis riedėjimo priemonėmis nenutrūkstamumą. Ramaus eismo gatvių plėtra mieste planuojama artimiausiu metu pertvarkant Naujamiesčio ir kitų rajonų gatves“, – kalbėjo SĮ „Susiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Miglė Bielinytė

Eismo pokyčiai Senamiestyje – taip pat Darnaus judumo plano dalis. Šią liepą čia įvestas kilpinis eismo organizavimas, kurio tikslas Senamiestį paversti miestiečių erdve, o ne tranzitine miesto gatve. Natūralu, jog šis sprendimas iš pradžių kelia dviprasmiškus jausmus. Tačiau ilgalaikės pasekmės žada iš esmės pasikeitusį Senamiesčio veidą: ši vieta bus sugrąžinta miestiečiams, kurie čia atvažiuos ar ateis specialiai pabūti, o ne tik pravažiuoti.

Vaikščiojimas – vienas iš dalykų, atrastų nemažos dalies vilniečių per karantiną. Visą dieną praleidę namuose ir negalėdami palikti miesto, daugelis vakarais išeidavo „apsukti ratą“ pėsčiomis po savo gyvenamąjį rajoną.

„Kai kurie galbūt pirmą kartą pamatė, jog pokyčiai įvyko ir čia: vien per 2019 m. Vilniuje buvo atnaujinta virš 30 km šaligatvių, kurie pritaikyti ir fizinę negalią turintiems žmonėms“, – atkreipė dėmesį M.Bielinytė. Pasak jos, artimiausiuose planuose – atnaujinti ir įrengti dar 34 km šaligatvių įvairiose miesto vietose.

Žalias ir erdvus miestas – taip pat yra Vilniaus tikslas. Iki 2024 m. mieste ketinama pasodinti daugiau nei 6000 želdinių – medžių ir krūmų.

2016 metais Vilnius buvo paskelbtas geriausiu Europos Sąjungos miestu gyventi (Eurostat). Tačiau tarp laimingiausių pasaulio miestų Lietuvos sostinė kol kas nėra užkopusi į aukščiausią dešimtuką. Vis dėlto, jei, kaip rodo įvairūs tyrimai, gyventojų laimė tiesiogiai susijusi laisvu ir patogiu judėjimu, galima tikėtis, jog 2030-aisiais vilniečiai bus vieni laimingiausių.

Visiems judumo būdams – vienas vardas

Sauliaus Žiūros nuotr./JUDU sujungė visus darnaus judumo po Vilnių dalyvius

Liepos viduryje Vilnius pristatė visus judumo būdus sostinėje suvienijantį ženklą – JUDU. Jis skirtingas judumo paslaugas sostinėje palaipsniui sujungs „po vienu skėčiu“.

„Patogus judėjimas yra vienas pagrindinių kokybiško gyvenimo mieste elementų. JUDU ne tik simbolizuoja sistemiškesnį ir holistinį požiūrį į judumą, bet ir sutelkia šias sritis į bendrą sistemą, kuri numatyta ir ilgalaikėje miesto judumo strategijoje – Darnaus judumo plane.

JUDU šūkis „Po miestą paprastai“ nurodo filosofiją ir paskirtį vilniečiams – suvienyti ir patogesnėmis daryti visas esamas ir būsimas judumo sritis: viešąjį transportą, automobilių eismą, keliones dviračiais, paspirtukais ir kitus judumo būdus, kurie gims mieste“, – pasakojo „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė M.Bielinytė.

JUDU miestiečiai palaipsniui matys skirtingose vietose: pavyzdžiui, ant miesto autobusų ir troleibusų, stotelių ir dviratininkų švieslentėse, viešojo transporto ekranuose, maršrutų schemose, paženklinti bus dviračių stovai ir atsirasiančios saugyklos, „Statyk ir važiuok“, multimodalinės aikštelės, JUDU planuojama vadinti naują elektroninio bilieto sistemą ir kitas su judumu Vilniuje susijusias paslaugas.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus mieste kursuojantys troleibusai

Detaliau su Darnaus judumo mieste planu ir JUDU susipažinkite: www.judu.lt/vilnius, o kaip miestas juda ir judės darniau, sužinokite elektroniniame leidinyje.