Performansų menininkė Monika Dirsytė: „Noriu laužyti įsitikinimus, kad šiuolaikinis menas yra per sudėtingas“

„Menas yra vienas galingiausių įrankių bandant giliau suprasti pasaulį, save ir kitus“, –  įsitikinusi performansų menininkė Monika Dirsytė. Išgirsti daugiau jos pamąstymų apie šiuolaikinį meną ir padiskutuoti bus galima ne meno erdvėje, o specialiame šiuolaikinio meno iniciatyvos „SU-MENĖK“ autobuse.

„Neakivaizdinis Vilnius“ net penkis savaitgalius – nuo sausio 30 iki kovo 1 d. – sostinėje organizuoja iniciatyvą „SU-MENĖK“, kurioje – ne tik daugiau nei 50 galerijų ir muziejų, bet ir šiuolaikinio meno važiavimai miesto autobusu su menininke. Nemokamos kelionės su menininke vyks šeštadieniais nuo sausio 31 iki vasario 28 d.

Artėjant pirmajam važiavimui, Monika Dirsytė dalijasi mintimis apie šiuolaikinį meną ir tai, kaip pasiruošti meno pažinimo savaitgaliams.

–      Šiuolaikinis menas vis dažniau „apsigyvena“ arčiau žmogaus. Kaip gimė idėja vilniečius ir miesto svečius pakviesti į autobusą?

Man visada norėjosi apie meną kalbėti plačiai – ne tik galerijose ar muziejuose, bet ir kasdienėje, visiems prieinamoje erdvėje. Norėjosi, kad menas nebūtų uždaras ar skirtas tik tiems, kurie jaučiasi jame „savi“. Kadangi menas pats savaime dažnai yra netikėtas, kartais trikdantis ar laužantis nusistovėjusias formas, natūralu apie jį kalbėti netikėtoje vietoje. Autobusas tampa erdve, kurioje susitinka labai skirtingi žmonės, o judėjimas miestu – galimybe pradėti pokalbį apie meną be išankstinių lūkesčių.

–     Kuo skiriasi menininkas nuo dailininko, ar viskas gali būti menu, kodėl kartais menas pykdo? Kaip atrinkote šias ir kitas temas, kuriomis megsite pokalbį su keleiviais tarp viešojo transporto stotelių?

Temos gimsta iš visuomenėje vis dar gyvų stereotipų apie šiuolaikinį meną – kad jis per sudėtingas, nesuprantamas ar skirtas tik išrinktiesiems. Norisi šiuos įsitikinimus laužyti ir plėsti žmonių meno akiratį, kalbant apie meną paprastai, gyvai ir atvirai. Pokalbiai gimsta reaguojant į žmonių nuotaikas, klausimus ir netikėtas mintis, kurios atsiranda judant miestu, tarp vienos ir kitos stotelės.

–      Pastaruoju metu pasirodė nemažai knygų, mokančių prisijaukinti meną ir meno erdves. Ką, jūsų manymu, reikia veikti muziejuje?

Tokios knygos skatina žmones nebijoti meno ir kviečia juo domėtis. Mano manymu, muziejuje svarbiausia leisti sau būti – žiūrėti į kūrinius, stebėti, kas juose traukia ar atstumia, bandyti juos pajausti, net jei ne viską iš karto pavyksta suprasti. Muziejus nėra vieta, kur būtina viską iššifruoti. Kartais prie tų pačių kūrinių galima sugrįžti ne vieną kartą ir kiekvieną kartą patirti juos vis kitaip.

–      „SU-MENĖK“ iniciatyvoje dalyvauja daugiau nei 50 sostinės muziejų, galerijų ir meno erdvių. Kaip patartumėte pasiruošti apsilankymui jose?

Man atrodo, svarbiausia – neperkrauti savęs lūkesčiais. Nebūtina pamatyti visko ar viską suprasti. Kartais užtenka pasirinkti vieną ar dvi erdves ir leisti sau jose pabūti be skubėjimo. Eiti smalsiai ir atvirai, net jei nežinai, ko tikėtis, nes būtent toks nusiteikimas dažnai atveria daugiausia.

–      Įdomu, kaip apibūdintumėte, koks yra meno poveikis žmogui?

Menas yra vienas galingiausių įrankių bandyti giliau suprasti pasaulį, save ir kitus. Kartais jis padeda užduoti svarbius, nepatogius klausimus, o kartais – priešingai – leidžia tiesiog slysti paviršiumi, patirti vaizdą, nuotaiką ar emociją. Abu šie būdai yra svarbūs ir reikalingi.

Specialus „SU-MENĖK“ autobusas savo kelionę su Monika Dirsyte pradės Antano Tumėno stotelėje (link Operos ir baleto teatro) šiais laikais:

• sausio 31 d. 13.30, 14.30, 15.30, 16.30 val.
• vasario 7 d. 13.30, 14.30, 15.30, 16.30 val.
• vasario 14 d. 13.30, 14.30, 15.30, 16.30 val.
• vasario 21 d. 13.30, 14.30, 15.30, 16.30 val.
• vasario 28 d. 13.30, 14.30, 15.30, 16.30 val.

Į važiavimus galima prisijungti bet kurioje stotelėje be išankstinės registracijos. Sustojimo laikus kitose stotelėse galima pasitikrinti čia: stops.lt/vilnius/

Daugiau apie iniciatyvą: sumenek.lt