+370 5 210 70 50
Eismo jutikliai
Eismo jutikliai Vilniuje
Eismo jutikliai fiksuoja (skaičiuoja) eismo dalyvius, judančius šviesoforais reguliuojama sankryža ar pėsčiųjų perėja. Jie būtini adaptyvaus sankryžos veikimo užtikrinimui, kad eismo srautai būtų reguliuojami kuo efektyviau (kaip įmanoma didesniam transporto srautų pralaidumui užtikrinti ir eismo dalyvių stovėjimo sankryžose laiko mažinimui). Taip pat eismo jutikliai reikalingi eismo srautų skaičiavimui (statistikos rinkimui). Visi duomenys, gauti iš jutiklių, yra saugomi serveryje ir naudojami eismo srautų analizei, eismo organizavimo planavimui bei optimizacijai.
Vilniaus mieste pagal paskirtį galime išskirti trijų rūšių eismo jutiklius:
transporto jutikliai (jie yra trijų tipų: indukcinės kilpos, vaizdo ir infraraudonųjų spindulių jutikliai), pėsčiųjų ir dviratininkų jutikliai (infraraudonųjų spindulių jutikliai) bei pėsčiųjų ir dviratininkų mygtukai.
Vaizdo jutikliai
Vaizdo jutikliai veikia vaizdo atpažinimo principu.
Vaizdo jutiklis — vaizdo kamera, kuri yra konfigūruojama naudojant specialią programinę įrangą: virtualiame gatvės paviršiuje yra nustatoma virtuali zona, (gatvės ploto dalis), kurios paskirtis – atpažinti transporto priemonę.
Automobiliui pravažiavus šią zoną, jis yra užfiksuojamas (paskaičiuojamas). Programuojant taip pat nurodoma transporto priemonių kryptis, kuria važiuojančias transporto priemones norima aptikti (fiksuoti). Programuojant vaizdo jutiklius, būtina atsižvelgti ir į kitus veiksnius, tokius kaip: jutiklio jautrumas, padėtis, matymo kampas, atstumas iki važiuojamosios dalies, detektuojamų eismo juostų plotis. Tinkama vaizdo jutiklių priežiūra ir programinės įrangos atnaujinimas mažina transporto srautų skaičiavimo paklaidą.
Infraraudonųjų spindulių jutiklis
Infraraudonųjų spindulių jutiklio veikimo principas – eismo dalyviai fiksuojami išmatuojant jų skleidžiamus infraraudonuosius spindulius, kurie spinduliuojami iš nustatytos aptikimo zonos (jutiklyje nustatoma tiek zonų, kiek eismo juostų jis atlieka eismo srautų skaičiavimus).
Fiksuojant eismo dalyvius, ignoruojami lėti kelio dangos temperatūros pokyčiai, sukelti besikeičiančių oro sąlygų. Infraraudonųjų spindulių (termovizoriaus) principu skaičiuojantys jutikliai naudojami tiek automobilių, motociklų skaičiavimams, tiek pėsčiųjų bei dviratininkų.
Indukcinės kilpos
Indukcinės kilpos veikia elektromagnetinės detekcijos principu: per indukcinį jutiklį, įpjautą kelio dangoje, pravažiuojantis automobilis generuoja elektromagnetinį impulsą, kuris yra apdorojamas sankryžos valdiklyje ir paskaičiuojamas kaip automobilių srauto vienetas. Apdoroti duomenys yra siunčiami į Eismo valdymo centro serverį.
Pėsčiųjų ir dviratininkų mygtukai
Pėsčiųjų ir dviratininkų mygtukai Vilniaus mieste yra sensoriniai, t. y. užtenka priliesti delnu mygtuką ir jo viršutinėje dalyje užsidega užrašas „Laukite“.
Naujai projektuojamose ar rekonstruojamose sankryžose ir pėsčiųjų perėjose montuojami pėsčiųjų mygtukai, pritaikyti silpnaregiams. Jie turi ant mygtuko korpuso esančią iškilią krypties rodyklę ir papildomo garsinio signalo skleidimo esant raudonam šviesoforo signalui skleidimo funkciją. Jei įrengiamas sensorinis silpnaregiams pritaikytas mygtukas, jis turi mygtuko paspaudimo patvirtinimo funkciją (garso signalas ar vibracija). Visiškai nėra svarbu, kiek kartų Jūs paspausite pėsčiųjų ar dviratininkų mygtuką. Užtenka vieno paspaudimo, kad sankryžos valdiklis sureaguotų į Jūsų užklausą. Nuo paspaudimų skaičiaus nepriklauso, anksčiau ar vėliau įsijungs žaliojo šviesoforo signalas pėstiesiems ar dviračiams.
Po mygtuko paspaudimo žaliojo šviesoforo signalo laukimo laikas skirtingose sankryžose yra skirtingas: jei netoli sankryžos (pėsčiųjų perėjos), kurią bandoma pereiti ar pravažiuoti dviračiu, yra viena ar kelios sankryžos, tai darbo režimai tarp šalia esančių sankryžų bus sinchronizuoti ir transporto srautas per šalia esančias sankryžas leidžiamas koordinuotai. Toks eismo valdymo metodas vadinamas sankryžos daliniu adaptyvumu. Todėl pėsčiasis ar dviratininkas, paspaudęs mygtuką, gaus leidimą pereiti/pervažiuoti gatvę tik tam tikru, iš anksto nustatytu laiku. Sankryžą ar pėsčiųjų perėją valdant visiškai adaptyviai, pėsčiojo ar dviratininko laukimo laikas gerokai sutrumpėja ir žalias signalas gali užsidegti beveik iškarto po mygtuko paspaudimo. Toks eismo valdymo metodas įmanomas pavienėse sankryžose ar pėsčiųjų perėjose, kur šviesoforų postų darbo režimai nėra sinchronizuojami tarpusavyje.
Svarbu: jei šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje yra pėsčiųjų ar dviračių mygtukai, jie veikia ir yra reikalingi tinkamam eismo reguliavimui – būtinai juos paspauskime, jei norime, kad mums užsidegtų žalias signalas. Nepaspaudus mygtuko, priklausomai nuo eismo reguliavimo šviesoforų poste, žalias signalas gali arba visai neužsidegti, arba jo laukimas gali būti net dvigubai ilgesnis, arba žalias signalas pėsčiajam pereiti gatvę gali būti sutrumpinamas ir yra rizika, kad nespėsime pereiti gatvės per fazę.
