- Pagrindinis
- Naujienos
- JUDU primena: saugumas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų pasirinkimų
JUDU primena: saugumas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų pasirinkimų
Vasarą, ypač esant geram orui, Vilniaus gatvėse ir dviračių takuose padaugėja dviratininkų bei elektrinių paspirtukų. Nors tai greitas ir patogus būdas keliauti, skubėjimas bei neatidumas neretai baigiasi skaudžiomis nelaimėmis. Tai patvirtina ir medikai – šiltuoju metų laiku jie fiksuoja gerokai daugiau traumų. JUDU primena, kad saugumą mieste kuria ne tik infrastruktūra, bet ir kiekvieno eismo dalyvio atsakingi sprendimai.
„Keliaudami mieste visi judame kartu, todėl net ir mažiausi mūsų sprendimai daro įtaką aplinkinių saugumui. Raginame kiekvieną eismo dalyvį kasdien priimti paprastą pažadą – saugoti save ir gerbti tuos, kurie juda šalia. Saugumas prasideda ne nuo taisyklių, o nuo pagarbos vieni kitiems. Tik taip kuriame miestą, kuriame gera ir saugu visiems“, – sako JUDU Darnaus judumo organizavimo skyriaus vadovas Donatas Dirginčius.
Nukenčia niekuo dėti keleiviai
Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) skubiosios medicinos gydytojo Andriaus Černausko, suaugusiųjų traumų statistika vasarą – negailestinga: „Žmonių, kurie susižeidė važiuodami dviračiu arba paspirtuku, matome kasdien. Dažniausiai kreipiamasi dėl rankų, kojų, peties sumušimų ir nubrozdinimų. Žinoma, pasitaiko sunkesnių traumų, pavyzdžiui, dilbio kaulų lūžių, sąnarių ar raiščių plyšimų. Paspirtukininkams būdingos ir specifinės veido bei žandikaulio traumos, lengvi smegenų sukrėtimai. Būdinga ir tai, kad žmonės dažnai patiria ne vieną, bet kelis sužalojimus vienu metu.“
„Vaikai daugiau juda, daugiau laiko leidžia lauke, todėl vasarą traumos sudaro reikšmingą dalį vaikų traumatologo kabinete. Dažniausiai matome sumušimus ir nubrozdinimus, rankų – riešo, dilbio ar alkūnės – bei raktikaulio lūžius, čiurnų traumas. Neretai pasitaiko ir galvos traumų, kurios gali būti labai rimtos, ypač jei vaikas ar suaugusysis važiavo be šalmo“, – jam antrina Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų ir „Gerovės klinikos“ vaikų ortopedė traumatologė Raimonda Valaikaitė.
Gydytojai sutinka, kad mikrojudumo priemonių susidūrimų su pėsčiaisiais ar kitais eismo dalyviais metu gali nukentėti ir visiškai niekuo dėti žmonės. Pasak A. Černausko, susidūrimų su pėsčiuoju metu pastarąjį veikia staigi kinetinė jėga, todėl traumos būna itin skaudžios, o „ypač pažeidžiami tie, kurie griūdami negali greitai sureaguoti ar apsisaugoti.“
„Patys skaudžiausi įvykiai – susidūrimai su kūdikio vežimėliu ar mažo vaiko dviratuku. Tokiose situacijose nukenčia pažeidžiamiausi eismo dalyviai, kurie juda šaligatviais ar perėjomis ir pavojaus nesitiki“, – papildo medikė.
Nors didžioji dalis nelaimių įvyksta paprasčiausiai nesuvaldžius transporto priemonės, medikai išskiria vieną itin pavojingą, vis dar dažną tendenciją – važiavimą elektriniu paspirtuku dviese ar net trise, taip pat važiavimą apsvaigus.
„Vis dar tenka matyti suaugusiuosius, kurie priešais save vežasi mažą vaiką. Taip važiuoti yra labai pavojinga – staigiau stabdant ar praradus pusiausvyrą krenta abu, o vaikas beveik neturi galimybės apsisaugoti. Tėvai privalo būti atsakingi ir rodyti gerą pavyzdį – vaikai mokosi stebėdami mus“, – pabrėžia VUL Santaros klinikų traumatologė.
Saugumas mieste – bendras sutarimas
Kad gatvėse visi jaustųsi saugiai, JUDU primena svarbiausias taisykles mikromobilumo priemonių (dviračių, paspirtukų, riedlenčių) naudotojams:
- Šaligatvis – pėsčiųjų zona: judant pro pėsčiąjį privaloma sumažinti greitį iki artimo pėsčiojo judėjimo tempui (3–7 km/h).
- Saugus atstumas: lenkiant ar prasilenkiant su pėsčiuoju būtina išlaikyti ne mažesnį kaip 0,5 m atstumą.
- Apsaugos priemonės: rekomenduojama visada dėvėti šalmą – jis kelyje turėtų tapti tokiu pačiu natūraliu įpročiu kaip saugos diržas automobilyje.
Prie saugumo kelyje prisideda ir kitų kasdienių įpročių laikymasis: keliones pravartu planuoti iš anksto, kad nereikėtų skubėti, važiuojant nesinaudoti telefonu, rinktis saugų greitį, o tamsiuoju paros metu dėvėti liemenę ar naudoti žibintus. Pėstiesiems kelyje taip pat reikėtų vengti pašalinių dirgiklių: nesinaudoti telefonu ar ausinėmis ten, kur svarbu girdėti ir matyti aplinką, pavyzdžiui, žengiant į dviračių taką, o prieš keičiant judėjimo kryptį – apsidairyti.
Ką daryti nutikus nelaimei?
Jei vis dėlto nutiko nelaimė, o trauma nesunki, medikai rekomenduoja žaizdas švariai nuplauti, dezinfekuoti, prireikus uždengti steriliu tvarsčiu, o sumuštą vietą pašaldyti. Tačiau, jei nukentėjusysis prarado sąmonę, negali judėti, stipriai susitrenkė galvą, matoma akivaizdi galūnės deformacija, gausiai kraujuoja arba skundžiasi kaklo ar nugaros skausmu, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112.
„Dviračiai ir paspirtukai yra puiki susisiekimo priemonė, tačiau tik tada, kai jais naudojamės atsakingai. Šalmas, saugus greitis, vienas žmogus ant elektrinio paspirtuko ir pagarba kitiems – tai paprasti dalykai, padedantys išvengti nelaimių. Galiausiai norisi palinkėti vieno: neskubėkite, nes kelios sutaupytos minutės niekada nebus svarbesnės už jūsų ar aplinkinių sveikatą“, – reziumuoja R. Valaikaitė.