E. Savitarna
+370 5 210 70 50Oficialiai užbaigtas Liepkalnio ir Žirnių g. viadukas jau duoda teigiamų pokyčių
Spausdinti
Daugiau nei pusantrų metų trukę intensyvūs darbai sostinės Liepkalnio g., Minsko pl. ir Žirnių g. sankryžoje oficialiai baigti – Vilnius turi modernią ir saugią dviejų lygių sankryžą. Pirmieji tyrimo rezultatai rodo, kad nors pravažiuojančių per sankryžą automobilių skaičius išaugo trečdaliu, daugumoje krypčių spūstys ženkliai sumažėjo.
Šiuo metu per valandą sankryžą visomis kryptimis kerta 3,4 tūkst. transporto priemonių, o tai yra 24 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Dabar sankryžą kertantis srautas siekia 83 tūkst. automobilių per parą. Didžiausią naudą jaučia važiuojantieji Minsko pl. ir Žirnių g. kryptimis – visos paros metu pravažiuoja 33 proc. daugiau transporto priemonių per valandą negu iki sankryžos rekonstrukcijos.
„Tai viena intensyviausių Vilniaus sankryžų, akivaizdu, kad jos atnaujinimas lėmė ir didesnius automobilių srautus – per šią sankryžą nukreipia ir kelionių planavimo programėlės telefone. Dabar matome rezultatus, kad dviejų lygių sankryžos sukūrimas daugumoje sankryžos krypčių sutrumpino vairuotojų laukimo laiką“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Palyginus rytinio ir vakarinio piko srautus su 2019 m. srautais, stebimas automobilių eilių prie sankryžos sumažėjimas. Jų vidurkis sankryžoje po rekonstrukcijos tyrimo metu sudarė apie 300 metrų, tuo tarpu 2019 m. tyrimo duomenimis tokių eilių vidurkis sudarė apie net 890 metrų. Ryškus eismo srautų pagerėjimas matomas Žirnių g. – Minsko pl. kryptimi, kur iki rekonstrukcijos dažnai buvusi iki 2 km judančio srauto eilė sutrumpėjo iki 0,8 km intensyviausiu paros metu.
Po rekonstrukcijos stipriai padidėjo miesto eismo valdymo centro galimybės operatyviai reaguoti į netipines situacijas sankryžoje ir koreguoti žalio signalo įsijungimo trukmę – buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, nauji transporto jutikliai, atnaujinta šviesoforų infrastruktūra.
Pasak mero, svarbus rekonstrukcijos rezultatas – sankryža tapo patogesnė ir pėstiesiems bei dviratininkams.
Šalia sankryžos nutiesti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, neregių ir silpnaregių vedimo sistemos. Pėsčiųjų patogumui ir saugumui šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje įrengtos naujos pėsčiųjų perėjos su garsiniais signalais ir žalio signalo iškvietimo mygtukais, pritaikytais regėjimo negalią turintiems žmonėms.
Darbus objekte atlikusios bendrovės „Fegda“ vadovas Žydrius Baublys pažymėjo, kad objekto sėkminga eiga ir užbaigimas labai priklausė nuo konstruktyvaus užsakovo ir rangovo bendradarbiavimo.
„Vien projekto pradžioje operatyviai susiderinta eismo apylanka padėjo sumažinti transporto spūsčių problemą rekonstruojamoje sankryžoje. Abi šalys įdėjo daug pastangų derinant statybos technologinius būdus su Vilniaus oro uostu, kadangi objektas buvo oro uosto apsauginėje zonoje. Darbų atlikimui jungtinės veiklos pagrindu susivienijusios įmonės „Fegda“ ir UAB „Tilsta“ buvo pasiūliusios labai trumpą darbų atlikimo terminą, todėl visa statybos eiga buvo suplanuota valandų tikslumu. Specialiųjų darbų atlikimui buvo sudarytos sutartys tik su patikimais ir laiko patikrintais subrangovais, siekiant, kad nei vienas darbo etapas neužstrigtų dėl apyvartinių lėšų trūkumo ar įmonės nekompetencijos,“ – pasakojo Ž. Baublys.
Sankryžoje įrengtas beveik 90 metrų tunelis, o virš jo – šviesoforais reguliuojama sankryža. Virš perdangos įrengta reguliuojama aštuonių eismo juostų Liepkalnio gatvės sankryža su iškiliomis pėsčiųjų perėjomis bei saugumo salelėmis.
Tunelyje įrengtos 4 eismo juostos, po 2 kiekviena kryptimi. Greta tunelio įrengtos nuovažos, kurios padeda transporto priemonėms saugiai ir sklandžiai įsilieti į eismą Minsko pl. Ir Žirnių g. kryptimis.
Šalia sankryžos pasodinta beveik 20 tūkst. kvadratinių metrų vejos, o artimiausiu metu, jei leis oro sąlygos, bus pasodinta 230 medžių ir beveik 2000 krūmų. Gyventojų patogumui gyvenamoji teritorija atskirta akustinėmis sienutėmis.
Dviejų lygių sankryžos darbus atliko UAB „Fegda“ ir UAB „Tilsta“. Darbai kainavo 38,6 mln. Eur. Didžioji išlaidų dalis finansuota iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
