Keliaujantiems pėsčiomis

Daugelį vietų mieste galima patogiai ir saugiai pasiekti pėsčiomis – dažnai net greičiau nei motorinėmis transporto priemonėmis, ypač piko metu.
Vaikščiojimas ne tik stiprina sveikatą ir yra draugiškas aplinkai, bet ir leidžia pamatyti miestą iš arčiau bei atrasti naujas jaukias vietas!
Ar žinojote, kad Vilnių supa net 1871 km pėsčiųjų takų?
Pažinti sostinę galima daugybę skirtingų būdų: pakeliant akis kasdien keliaujant į darbą ar universitetą, laisvalaikiu klaidžiojant po dar neatrastas jaukias miesto vietas, bėgiojant žaliuose parkuose ar ramesnėmis gatvėmis. Kviečiame atrasti ir patirti Vilnių kaskart vis kitaip!
Vilnius kojoms

24 laisvalaikio ir 16 kasdienio vaikščiojimo trasų, kviečiančių susipažinti su miesto gamtinėmis teritorijomis bei išbandyti judėjimą pėsčiomis vietoje automobilio!
Walkable Vilnius

Turiningam laisvalaikiui be navigacijos! Tyrinėkite Vilnių pasivaikščiodami ir atraskite daugiau nei 83 vietas, kurias verta aplankyti.
Neakivaizdinis Vilnius

Vilnius – toks žinomas ir toks neatrastas. Neakivaizdinis Vilnius – idėja, skatinanti vilniečius ir miesto svečius pažinti alternatyvią Vilniaus pusę.
Go Vilnius

Net jeigu gyvenate Vilniuje, visada galite pažinti miestą kaip turistas. Vilnius siūlo begalę galimybių pažvelgti į mylimą miestą turisto akimis.
Judėjimas pėsčiomis yra viena paprasčiausių, prieinamiausių ir kartu veiksmingiausių kasdienio fizinio aktyvumo formų, turinčių reikšmingą naudą tiek žmogaus sveikatai, tiek miestų darnumui. Skirtingai nei daugelis kitų judumo formų, vaikščiojimas nereikalauja specialios įrangos, finansinių išteklių ar išskirtinių įgūdžių, todėl jis yra prieinamas beveik visoms visuomenės grupėms – vaikams, senjorams, žmonėms su negalia ar ribotu mobilumu.
Judėjimo pėsčiomis nauda
Širdis
30 min ėjimo per dieną sumažina širdies ligų riziką iki 30%
Psichika
Mažina stresą, nerimą, depresijos simptomus, gerina nuotaiką
Svoris
Vidutiniu tempu per 30 min sudeginama apie 150 kcal
Kūnas
Stiprina kaulus, sąnarius ir raumenis, mažina osteoporozės riziką
Ekonomija
Nemokama ir visiems prieinama aktyvumo forma
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo, o reguliarus ėjimas pėsčiomis yra vienas paprasčiausių būdų šią rekomendaciją įgyvendinti kasdienėje rutinoje.


Tyrimai rodo, kad net ir trumpi, bet reguliarūs pasivaikščiojimai – pavyzdžiui, 10–15 minučių kelionės pėsčiomis kelis kartus per dieną – ženkliai mažina širdies ir kraujagyslių ligų, II tipo diabeto, nutukimo ir kai kurių vėžio formų riziką. Be to, vaikščiojimas teigiamai veikia psichikos sveikatą: mažina stresą, nerimą, depresijos simptomus ir gerina bendrą savijautą.
Skirtingai nei daugelis kitų judumo formų, vaikščiojimas nereikalauja specialios įrangos, finansinių išteklių ar išskirtinių įgūdžių, todėl jis yra prieinamas beveik visoms visuomenės grupėms – vaikams, senjorams, žmonėms su negalia ar ribotu mobilumu.
Pėstieji ir miesto strategija
Vilniaus susisiekimo piramidės pagrindas – pėstieji, todėl tobulinant išmaniąją eismo valdymo sistemą yra ne tik gerinamas gatvių pralaidumas, bet ir užtikrinamas sklandesnis pėsčiųjų judėjimas.

Kas ketvirta kelionė Vilniuje vyksta pėsčiomis
Kiekvienas vilnietis ar svečias pirmiausia yra pėstysis, tad gera pėsčiųjų susisiekimo kokybė yra vienas iš tvaraus miesto prioritetų, ypač užtikrinant kiekvieno galimybę saugiai ir patogiai judėti mieste. Dabar kas ketvirta kelionė sostinėje vyksta pėsčiomis, o Vilniaus miesto savivaldybės siekis, kad iki 2030 metų bent 29% kelionių mieste įvyktų šiuo būdu.

Darnaus judumo mieste planas
Siekiama, kad pėsčiųjų infrastruktūra atitiktų universalaus dizaino principus. Pagal šiuos principus įrengta infrastruktūra – patogi žmonėms su negalia ir turintiems specialiųjų poreikių.
Tinkamai suprojektuota ir įrengta infrastruktūra naudinga visiems: mažesnio judrumo ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims – vaikams, tėvams su vežimėliais, traumą patyrusiems ar senyvo amžiaus gyventojams, riedantiems (riedučiais, paspirtukais, riedlientėmis) asmenims, nėščiosioms ar moterims, dėvinčioms aukštakulnius batus, taip pat žmonėms, nešančius sunkias pakuotes ar tiesiog einantiems ir kalbantiems mobiliuoju telefonu. Priemonės tam pasiekti numatytos Vilniaus miesto darnaus judumo mieste plane.

Pėsčiųjų prioritetas
Išpildant miesto Darnaus Judumo planą, centrinėje miesto zonoje buvo įgyvendintas pėsčiųjų prioritetas – daugiau nei 130 sankryžų buvo atlikti šviesoforinio reguliavimo pakeitimai ir sumažintas pėsčiųjų laukimo laikas ties raudonu šviesoforo signalu.
Daugelyje reguliuojamų pėsčiųjų perėjų laukimo laiką pavyko sumažinti pusiau – žalias signalas pėstiems yra įjungiamas dvigubai greičiau.Šių pakeitimų tikslas – skatinti vilniečius keliauti pėsčiomis bei užtikrinti kuo sklandesnį jų judėjimą.
Pėsčiųjų prioritetas taip pat buvo įgyvendintas: dalyje Antakalnio, Naujininkų, Kirtimų, Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės, Pavilnio, Justiniškių, Viršuliškių, Žvėryno, Pašilaičių, Fabijoniškių, Baltupių, Žirmūnų, Šnipiškių, Santariškių, Jeruzalės, Saulėtekio ir Naujosio Vilnios sankryžų, kur buvo galimybė atlikti pėsčiųjų sąlygų gerinimą nebloginant bendro transporto pralaidumo.
Šaligatvių tvarkymas
Pastebėjote prastą šaligatvio būklę?
Pėsčiųjų takų kokybės standartas
Susipažinkite su pėsčiųjų takų kokybės standartais
Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra
Susipažinkite su pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra Vilniuje
Tarptautinis projektas „STEP UP“
„STEP UP“ (Strengthening the Effectiveness of Policies for European Pedestrians) – projektas, kurio tikslas žalesnė ir ekologiškesnė Europa (Greener Europe), o specialus tikslas – tvarus mobilumas mieste siekiant nulinės anglies dioksido emisijos ekonomikos. Tarptautiniame projekte Vilnius dalyvaus iki 2028 m. birželio 30 d.
Šiuo projektu siekiama padėti vaikštumo politiką turintiems regionams ir miestams pilnai išnaudoti vaikščiojimo potencialą. Projekto partnerių turima ir plėtojama geroji praktika padės dalyvaujančių partnerių miestų administracijoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms susikurti vaikštumui draugiško miesto arba regiono politikos gaires ir priemonių/veiksmų planus. Projektas vykdomas pagal antrąjį programos „Interreg Europe“ kvietimą.
