+370 5 210 70 50
Edukacija eismo dalyviams
Kelyje esame atsakingi ne tik už save, bet ir keleivius, kitus eismo dalyvius. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nesąmoningas, grubus ir nemandagus vairavimas – tai problemos, su kuriomis susiduria dažnas vairuotojas, tad būkime atidūs ir susikaupę, elkimės mandagiai ir pagarbiai, nes kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už saugų Vilnių!
Sklandžiam ir saugiam eismui užtikrinti automatizuoto eismo reguliavimo neužtenka – eismui įtaką daro kiekvienas eismo dalyvis. Pavyzdžiui:
Pirma situacija
Automobilio vairuotojas, sustojęs prie STOP linijos, laukdamas žalio šviesoforo signalo, nusprendžia patikrinti gautas žinutes telefone. Užsidega žalias šviesoforo signalas, o vairuotojas to nemato ir pradeda važiuoti tik kai sulaukia garsinio signalo iš paskui jį stovinčio automobilio. Manevrui paskirta žalio signalo trukmė yra tokia, kad be trikdžių pravažiuotų visi transporto jutikliais užfiksuoti automobiliai, bet dėl pirmojo vairuotojo uždelsimo pravažiuoja keliais automobiliais mažiau. Laukiant kito žalio signalo galbūt vėl bus vėluojančiųjų pradėti važiuoti? Taip ilgėja automobilių eilė ir susidaro spūstys.
Antra situacija
Pėsčiasis, norėdamas pereiti per šviesoforais reguliuojamą perėją, nepaspaudžia pėsčiųjų mygtuko. Jis laukia, laukia ir, kol niekas nepaspaus pėsčiųjų mygtuko, žalias šviesoforo signalas neįsijungs. Nusprendęs kirsti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, pėsčiasis sukelia pavojų sau ir kitiems: gali kilti eismo įvykių, kuriuose bus sužeisti ar netgi žus pėstieji, automobiliuose važiuojantys žmonės, įvykus eismo įvykiui, užblokuojamas eismas, susidaro spūstys.
Trečia situacija
Automobilio vairuotojas nori sukti į kairę, šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, kur posūkis į kairę reguliuojamas atskira sekcija ar šviesoforu (su rodyklėmis į kairę), ir sustabdo automobilį likus 3 m iki STOP linijos – transporto jutiklis, esantis prie STOP linijos, automobilio neužfiksuoja ir žalias signalas neužsidega. Žalias signalas neužsidegs, kol pirmasis automobilis neprivažiuos prie STOP linijos, kaip reikalaujama Kelių eismo taisyklėse. Tokiu atveju neįsijungiant žaliam šviesoforo signalui, norinčiųjų sukti į kairę eilė didėja ir susidaro spūstys.
2018 m. tyrimo metu nustatyta, kad visiems eismo dalyviams atidžiai stebint šviesoforų signalus ir neužsiimant pašalinėmis veiklomis, sankryžą pravažiuoja apie 35 % daugiau automobilių nei įprastai Vilniaus mieste. Kadangi vidutinis automobilių užpildymas Vilniuje yra 1,32 žmogaus, o daugumoje automobilių važiuoja tik vairuotojas – gatvių tinklas neišnaudojamas efektyviai, piko metu būna perpildytas ir susidaro spūstys. Eismo dalyvių edukacija labai svarbi, kad kasdien keliaudami suprastume savo daromą įtaką eismui ir, elgdamiesi atsakingai, pasirinkdami efektyvius kelionės būdus, savo kelionių tikslus pasiektume greičiau ir saugiau.
Edukaciniai filmukai vairuotojams
Pirmoji serija – pažintis su žavia vairuotoja, stoviniuojančia sankryžoje ir užsiimančia įdomia veikla prie vairo. Žiūrint gana šmaikštu, tačiau rezultatas realybėje ne toks smagus. Kasdien stebime eismo situacijas mieste, taip pat atliekame eismo modeliavimus ir eksperimentus. Tokie pašaliniai veiksmai kaip kalbėjimas mobiliuoju telefonu, naršymas, o ir blakstienų dažymas ar užkandžiavimas automobilyje blaško vairuotojus, mažina kitų eismo dalyvių saugumą, taip pat ir sankryžų pralaidumą, didina spūstis.
Antroji serija – šįkart plačiau apie A juostas! A juostos skirtos viešajam transportui, jų tinklas Vilniuje šiuo metu sudaro 36 kilometrus. Tačiau realybė tokia, jog jomis neretai naudojasi ir automobilių vairuotojai. Vairuotojai važiuodami A juosta kartais stengiasi sutrumpinti savo kelionės laiką, pažeisdami KET rikiuojasi bei „užlenda“ prieš kitus, sukeldami avarines situacijas ir taip ne tik lėtina viešojo transporto greitį, bet ir trikdo visą eismą. Formuojasi papildomos spūstys, o tai reiškia, kad nukenčia visi eismo dalyviai.
