Judumas Vilniuje: atviri duomenys kuria vertę ir gyventojams, ir verslui

Sostinės susisiekimo žemėlapyje daug įvairovės – pradedant viešuoju transportu, automobiliais, dviračiais ir baigiant judėjimu pėsčiomis, paspirtukais ir kitaip. Platesnei susisiekimo sistemai valdyti reikia daugiau ir įvairesnių kompetencijų. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ tampa viso miesto judumo kompetencijų centru, kurio veikla plečiasi ir kinta, nes keičiasi ir judėjimo srautai mieste. Patvirtintas Darnaus judumo mieste planas numato, kaip per artimiausią dešimtmetį sostinė keičiasi ir keisis, kad geriausiai atitiktų vilniečių judėjimo interesus. Apie darnaus judumo kūrimą Vilniuje, kaip tam panaudojami atviri duomenys, kalbame su Modesta Gusaroviene, „Susisiekimo paslaugų“ direktore.

Kuo remiamasi kuriant ir vystant darnų judumą sostinėje?

Judumo pokyčiai sostinėje įvairūs – gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, atveriamos erdvės žmonėms, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas. Vilnius siūlo įvairių būdų judėjimui po miestą ir pristato visus juos sujungiantį vardą JUDU.

Judumo paslaugoms kurti ir valdyti naudojame įvairius duomenis. Jie ne tik atveriami visuomenei, kad aktualią informaciją miestiečiai ir suinteresuotos šalys pasiektų neribojamai ir visiškai skaidriai, bet kartu tai yra svarbi grandis įvairių sprendimų priėmimui mieste – infrastruktūrinių, technologinių, plėtros ir pan. Atviri duomenys naudingi ir verslui vertinant plėtros galimybes.

Pagrindinis duomenų atvėrimo proveržis prasidėjo nuo 2015 m., kai ėmėme galvoti, kaip duomenis ne tik kaupti ir panaudoti pavieniuose sprendimuose, bet ir kaip kryptingai juos panaudoti kuriant sklandesnį miesto susisiekimą, duomenimis pagrįstus sprendimus. Iki tol duomenų dalinimasis buvo gana ribotas ir siauresnis: dalindavomės viešojo transporto judėjimu mieste ir maršrutų tvarkaraščiais realiu laiku, ką, žinoma, darome ir dabar. Tačiau per 5 m. sustiprinome duomenų analitiką eismo valdymo sprendimams, darnesnio judumo paslaugoms, kurios būtų pagrįstos naudojimo, užimtumo bei kitokia statistika ir su kuria galėtų susipažinti patys žmonės.

Pastaruosius keletą metų pasitelkiama vis daugiau duomenų, kurie padeda miestui vystytis, kurti naujas ar tobulinti esamas paslaugas. Mums, kaip miesto judumo paslaugų organizatoriams, duomenų analitika itin svarbi. Planuojame dar labiau stiprinti šią sritį, todėl kviesime prisijungti prie komandos daugiau šios srities ekspertų.

Kokie atviri duomenys kaupiami, kaip jie panaudojami?

Miestiečiai ir sostinės svečiai įvairiems poreikiams informaciją apie judumo situaciją Vilniuje gali stebėti internete. Pavyzdžiui, transporto srautus atskirose juostose fiksuoja apie 2.000 jutiklių (jų duomenis galima stebėti tinklapyje sviesoforai.lt/srautai/), pėsčiųjų ir dviratininkų paspaudimus prie perėjų ir pervažų fiksuoja 1.300 mygtukų (sviesoforai.lt/mygtukai/), o 150 vaizdo stebėjimo kamerų informacija leidžia operatyviai reaguoti į eismo situacijų pasikeitimus gatvėse (sviesoforai.lt/kameros/).

Be to, automatinė keleivių skaičiavimo įranga bei GPS įranga viešojo transporto priemonėse suteikia galimybę realiu laiku matyti ir kaupti istorinius duomenis apie keleivių judėjimą viešuoju transportu, autobusų ir troleibusų reguliarumą, punktualumą, tvarkaraščių ir maršrutų laikymąsi. Dviratininkų skaičiuoklės padeda nustatyti infrastruktūros pakankamumą, dviratininkų srautus.

Kokią įtaką duomenys turi sprendimams, vilniečiams ir sostinės svečiams?

Galiu paminėti keletą šių duomenų panaudojimo pavyzdžių. Stebimi pėsčiųjų bei dviratininkų mygtukų paspaudimai ir pagal tai reguliuojamas eismas, suteikiant prioritetą pėstiesiems ir dviratininkams, pvz., Gedimino pr., prie Katedros, Šventaragio g. Be to, atsižvelgiant į srautus atskiriame pėsčiųjų ir transporto srautus dėl eismo dalyvių saugumo, pvz., Dariaus ir Girėno g.

Gavę prašymų padažninti ar koreguoti viešojo transporto maršrutą analizuojame sukauptus duomenis apie keleivių srautą, teritorijos apgyvendinimą, darbo vietų, švietimo įstaigų koncentraciją ir remdamiesi duomenimis priimame motyvuotus sprendimus.

Vadovaudamiesi duomenų apsaugos reikalavimais policijai ar kitoms teisėsaugos institucijoms suteikiame informaciją apie įvykius, galime pateikti duomenis apie sankryžų veikimo darbą sekundžių tikslumu.

Gyventojas, remdamasis mūsų įmonės atvirais duomenimis, gali, pavyzdžiui, iš anksto planuoti kelionę viešuoju transportu. Tai labai pagelbėjo ir karantino metu, nes sukūrėme atvirą duomenų bazę apie labiausiai užpildytus maršrutus, karščiausias judėjimo valandas, kad keleiviai galėtų pagal galimybes rinktis mažiau užpildytus maršrutus. Keleiviai kelionių planavimo įrankyje stops.lt gali stebėti važiuojančias viešojo transporto priemones realiu laiku. Daugumą atvirų duomenų, kuriuos analizuojame drauge su įmone „Vilniaus planas“, pateikiame Vilniaus miesto interaktyvių žemėlapių sistemoje maps.vilnius.lt.

Taigi, duomenų atvėrimas ir naudojimas turi realios įtakos kokybiškiems ir efektyviems sprendimams priimti, pavyzdžiui, atsižvelgiant į realius srautus, keleivių skaičių, planuojami keleiviams patogesni viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiai, autobusų ir troleibusų talpos, transporto priemonių skaičius maršrutuose. Keleiviai transporto priemonių judėjimą tikruoju laiku gali stebėti telefone, stotelių švieslentėse. O įvertinus duomenis apie mieste vykstančias keliones (nepriklausomai, kokiu būdu jos atliekamos) planuojami prioritetai ir sprendimai miesto infrastruktūros plėtrai bei gerinimui.

Įvertinus duomenis apie transporto srautus kuriamos eismo valdymo programos (pvz., žalieji koridoriai), kurių dėka didėja pralaidumas bei kelionių greitis. Tai padeda sklandžiau ir saugiau organizuoti miesto eismą, mažinti taršą, triukšmą ir skatinti alternatyvius keliavimo būdus.

Atveriant ir pateikiant eismo srautų duomenis efektyvinamas visuomenės informavimas realiu laiku. Taip pat galime matyti tam tikrus įvykius ir operatyviai į juos reaguoti, pavyzdžiui, vairuotojai gali stebėti eismo situaciją mieste bei, atsižvelgdami į situaciją, pasirinkti racionalesnius maršrutus.

Sprendimai grindžiami duomenimis – eismo srautais, spūsčių trukme, prognozuojamų pokyčių statistika eismo dalyviams. Tai ir yra atvirų duomenų svarba – miestas priima pagrįstus, kryptingus ir įvairiais kiekybiniais bei kokybiniais aspektais įvertintus sprendimus, o miestiečiams suteikiama galimybė juos stebėti, atsiranda daugiau skaidrumo ir pasitikėjimo.

Paskelbta: www.vz.lt