Ilgalaikė judumo strategija Vilniuje: kaip miestas atrodys 2030 m.

Vilnius siūlo įvairių būdų judėjimui po miestą ir pristato visus juos sujungiantį vardą JUDU. Judumo pokyčiai sostinėje įvairūs – gerėja kelionių viešuoju transportu kokybė, tiesiami dviračių takai, kurie per keletą artimiausių metų mieste sudarys nenutrūkstamą tinklą, gerinama pėsčiųjų infrastruktūra, pristatytas kilpinis eismo reguliavimas. 

„Vilniuje vyksta daugybė veiklų, kad žmonės po miestą keliautų patogiai ir galėtų laisvai rinktis, kaip judėti. Tačiau judumo paslaugos iki šiol neturėjo vienijančios grandies, bendro vizualinio identiteto. Tikslas turėti ne padrikai teikiamas paslaugas, o vieningą ir kokybišką jų tinklą, kuris ir sukuria didesnį darnumą, eismo pasiskirstymą, daugiau erdvės miestiečiams. Visa tai Vilniuje jau apjungia ir dar labiau apjungs JUDU – jis suvienys skirtingus keliavimo būdus „po vienu skėčiu“. Taip pat šis atsiradęs bendras vardas judumo paslaugoms atspindi požiūrį, jog susisiekimas sostinėje – tai ne vien transportas ir infrastruktūra. Pirmiausia tai – žmogus, jo poreikis keliauti po miestą sklandžiai, o kartu ir mūsų pažadas kurti visiems pritaikytą susisiekimo sistemą“, – sako Miglė Bielinytė, įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė.

Kad vilniečiai judėtų patogiai

Ji pasakoja, kad JUDU ženklinimą miestiečiai vis dažniau matys įvairiose vietose, pvz., ant miesto autobusų ir troleibusų, stotelių ir dviratininkų švieslentėse, viešojo transporto ekranuose, maršrutų schemose, paženklinti bus dviračių stovai ir atsirasiančios saugyklos, „Statyk ir važiuok“, taip pat planuojamos multimodalinės aikštelės. JUDU numatoma vadinti naują elektroninio bilieto sistemą ir kitas su judumu susijusias paslaugas. Šis vardas bus matomas visoje „Susisiekimo paslaugų“ klientų informavimo, viešinimo medžiagoje.

M. Bielinytė teigia, kad JUDU tampa vykstančių judumo pokyčių mieste simboliu ir yra glaudžiai susijęs su Darnaus judumo mieste planu. Šis planas apibrėžia, kaip miestas keičiasi ir keisis per artimiausią dešimtmetį, kad vilniečiai judėtų patogiai bei saugiai, nesvarbu, kokį kelionės mieste būdą pasirinks. Tokie strateginiai dokumentai kuriami įvairiuose Europos miestuose – Amsterdame, Kopenhagoje, Londone ir kituose.

Darnaus judumo planas apima visus judėjimo mieste įpročius: viešąjį transportą, keliones automobiliu, ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu, paspirtuku ar riedlente, įvairias dalinimosi transportu paslaugas bei su šiais įpročiais susijusią infrastruktūrą – nuo aplinkkelių, eismo reguliavimo sistemų, iki šaligatvių apšvietimo ir viešojo transporto maršrutų derinimo.

Daugiau A juostų, dviračių takų, šaligatvių

Vilnius judumo srityje sparčiai žengia pirmyn. Rekordiškai atnaujinamas viešojo transporto parkas – nuo 2017 m. miestas įsigijo per 300 naujų autobusų ir troleibusų, tarp jų – ir pirmieji elektriniai autobusai, kursuojantys Vilniaus centrinėje dalyje. Šią vasarą pristatyta dar 50 ekonomiškų, šiuolaikiško dizaino ir komfortiškų naujų autobusų, dalis jų jau veža keleivius. Rugsėjį baigus šį atnaujinimo etapą sostinės viešasis transportas išsiskirs visoje Europoje – mieste važiuos daugiau kaip 70% naujų autobusų.

Atnaujinus autobusų bei troleibusų parką auga ir keleivių pasitenkinimas viešuoju transportu. Naujausios dvejų pastarųjų metų apklausos rodo, kad Vilniaus autobusus ir troleibusus bei visą viešojo transporto darbo organizavimą jie vertina beveik 8 balais iš 10. Tai aukščiausias įvertinimas per visą apklausų istoriją.

Vilniuje nuolat vykdomi keleivių srautų tyrimai ir analizės, miestiečių keliavimo įpročių ir pasitenkinimo viešuoju transportu apklausos rodo, jog didžiajai daliai miestiečių vienas svarbiausių viešojo transporto patrauklumo kriterijų – kelionės greitis. Vilniuje plečiamas A juostų tinklas – Vilniuje šiuo metu jos sudaro 36 km, o iki 2022 m. jų tinklas turėtų viršyti 46 km.

Per pastaruosius 4 metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta daugiau kaip 50 km dviračių takų, o iš viso mieste jų per 93 km. Iki 2023 m. planuojama nutiesti likusias trūkstamas jungtis ir turėti nenutrūkstamą pagrindinių dviračių takų tinklą mieste, kad kuo didesnei daliai vilniečių iš namų iki darbo ir kitur galima būtų nuvažiuoti dviračiu.

Pėsčiųjų mieste taip pat vis daugiau – pernai Vilniuje suremontuoti beveik 20 km šaligatvių, 17 km nutiesta naujų, o artimiausias planas – dar 34 km šaligatvių atnaujinimas ir įrengimas.

Apie pusę kelionių mieste šiuo metu sudaro judėjimas automobiliu, maždaug po 24% – viešasis transportas ir kelionės pėsčiomis, dar apie 1,5% – dviračiai. Vilniaus tikslas, – kad iki 2030 m. maždaug po trečdalį keliavimo būdų sudarytų kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu ir automobiliu, o dar apie 7,5% – dviračiais. Darnaus judumo planas numato strategines kryptis, kaip Vilnius keičiasi ir keisis, kad judėti mieste būtų patogu visiems.

Detaliau su Darnaus judumo planu ir JUDU prekės ženklu galima susipažinti www.judu.lt/vilnius tinklapyje.

Komanda, kurianti judumą mieste

„Kaip komanda pasižymime gebėjimu prisitaikyti prie situacijų, mums svarbus analitinis mąstymas, holistinis požiūris, įvertinant daugelį kiekybinių ir kokybinių veiksnių, – sako Modesta Gusarovienė, „Susisiekimo paslaugų“ direktorė. – Tačiau dažnai prireikia, kad analitiniai gebėjimai harmoningai draugautų ir su kūrybiškumu, kartais net kryptinga improvizacija. Esame besivystanti, kurianti ir tobulinanti procesus įmonė, tampame judumo kompetencijų centru Vilniuje.“

Ji teigia, kad tam tikroms situacijoms komanda, natūralu, gali ir nebūti iš anksto metodiškai pasiruošusi, bet iššūkius įveikia bendradarbiavimu, nuoseklia duomenų analitika ir jos pritaikymu praktikoje, proaktyvumu – nelaukiama, ką atneš rytojus, o stengiamasi suvokti miestiečių poreikius, prognozuoti ir kurti reikalingus pokyčius. Be to, palaikomas ryšys su bendruomenėmis, miestiečiai edukuojami apie judumo įpročių svarbą ir skatinami sąžiningai juos įsivertinti, o prireikus – nebijoti ir juos keisti.

„Vis labiau stiprindami savo įmonę kaip visų judumo sričių mieste kompetencijų centrą ir ieškodami duomenų analitikų, kompleksinio požiūrio miesto urbanistikos, planavimo talentų, keliame sau tikslą ir juos augintis, – akcentuoja M. Gusarovienė. – Bendradarbiaujame su ugdymo įstaigomis, aukštosiomis mokyklomis, kad tvariam miesto augimui, darniam judumui ir mums, kaip už tai atsakingai įmonei, aktualios sritys būtų dėstomos, kad jauni žmonės jomis domėtųsi ir gilintų savo išmanymą. Dalis mūsų kolegų patys dėstytojauja, o edukacija moksleiviams – nuolatinė veikla.“

Paskelbta: www.vz.lt