Kaip juda Vilnius? Nuo automobilių dominavimo iki tvaraus miesto vizijos

Nors Vilniuje siekiama pereiti prie darnesnių keliavimo būdų, pokyčiai vyksta lėčiau nei tikėtasi. Pamažu augant viešojo transporto ir dviračių naudojimui, automobiliai ir toliau išlieka dominuojančia susisiekimo sistemos priemone.

Kasmet vis dažniau kalbame darnaus judumo tema ir, norisi tikėti, darniau judame mieste, ypač Europos judumo savaitę (rugsėjo 16–22d.), kurios metu skatiname rinktis keliones be automobilio: pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais ar viešuoju transportu. Tokį sprendimą galime priimti kiekvienas ir taip prisidėti prie sklandžiai judančių žmonių miesto – Vilniaus, kuriame spūstys bus nebent dviračių takuose.

Kaip juda Vilnius: vakar, šiandien ir 2030?

2017 m., prieš parengiant Vilniaus miesto darnaus judumo planą, gyventojų keliavimo įpročių tyrimas atskleidė, kad dauguma miesto gyventojų, t. y. beveik pusė (49 proc.), savo kasdienėms kelionėms mieste naudojosi automobiliais. Likusi dalis rinkosi darnesnius keliavimo būdus: keliones viešuoju transportu (24,1 proc.), pėsčiomis (24,5 proc.), o nežymi dalis – dviračiu (1,5 proc.) ar kitomis priemonėmis (0,9 proc.).

Šie duomenys 2017 metais atspindėjo bendrą tendenciją, kad automobilis buvo laikomas patogiausia ir greičiausia susisiekimo priemone Vilniuje.

Ateities sostinei ir sostinės gyventojams keliami ambicingi judumo iššūkiai ir pokyčiai. Pirmiausia, tai tvaraus judumo tikslai, kuriuos pasiekti galime tik pakeitę savo keliavimo mieste įpročius. Vilnius 2030  metais turi tapti darniau judančiu ir mažiau taršiu miestu – su mažesne oro tarša, mažesnėmis spūstimis ir geresnėmis galimybėmis bei kokybe judėti mieste.

Darnaus judumo plane numatyta iki 2030 m. subalansuoti miestiečių keliones pagal pagrindines susisiekimo rūšis: pasiekti, kad kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu ir automobiliu sudarytų po 30 proc., o kelionės dviračiu – 7,5 proc.

Pokyčiai Vilniaus gatvėse vyksta lėčiau nei tikėtasi. 2023 metų duomenys rodo, jog viešojo transporto populiarumas šiek tiek išaugo (iki 26,1 proc.), taip pat vis daugiau žmonių renkasi keliones dviračiu (4,3 proc.), ypač šiltuoju metų laiku. Apklausa atskleidė, kad per pastaruosius septynerius metus kelionių skaičius pėsčiomis sumažėjo iki 16,4 proc., o automobilių naudojimas kasdienėms kelionėms išliko didelis – 51 proc.

Kas lemia keliavimo būdo pasirinkimo pokyčius?

Judumo pokyčiai sostinėje vyksta per lėtai. Intensyvi miesto plėtra į priemiesčius didina susisiekimo poreikį, kurio taip greitai nėra galimybės užtikrinti. Gyventojai, pasirinkę gyventi priemiestyje, dažnai keliauja ilgesnius atstumus iki darboviečių, švietimo įstaigų, prekybos centrų ir kitų paslaugų. Šioms kelionėms dažniausiai pasirenkamas asmeninis automobilis, kaip pagrindinė susisiekimo rūšis.

Priemiesčiuose viešojo transporto sistema taip pat yra mažiau išvystyta, o patogių pėsčiųjų ir dviračių takų – nedaug. Ilgesni atstumai pėsčiomis, dviračiu ar kitais alternatyviais būdais yra sunkiai įveikiami daugeliui gyventojų. Tai viena iš priežasčių, kodėl Vilniuje kasdien keliaujančių automobiliais mieste dalis išlieka nepakitusi jau keletą metų.

Kelionių įpročius dažnai keičia naujos technologijos ir nauji susisiekimo būdai. 2018 m. sostinėje  atsiradus naujai el. paspirtukų paslaugai, dalis vilniečių vietoj kasdienių kelionių pėsčiomis pasirinko el. paspirtukus, taip tą patį atstumą įveikdami greičiau. El. paspirtukų naudojimas kelionėms mieste kasmet vis dar auga, o kelionių skaičius pėsčiomis – mažėja. 

Reikalingos infrastruktūros atsiradimas taip pat turi didelę įtaką kelionės pasirinkimui. Pavyzdžiui, 2022 m. pabaigto Šnipiškių mikrorajono atskirų dviračių takų įrengimas paskatino dvigubai daugiau šios teritorijos gyventojų ir lankytojų naudotis dviračiais. 2022 m. kelionių dalis dviračiais Šnipiškėse buvo 5,3 proc., o 2023 m. kelionės dviračiais sudarė jau 10,3 proc. (2023 m. I pusm. duomenims – 13,4 proc.). Rezultatai rodo, kad miestui investuojant į reikalingą infrastruktūros kūrimą, galima tikėtis kasmetinio naudotojų augimo.

Ką daro miestas, kad gyventojų judumo įpročiai keistųsi?

Šiuo metu tikslinamas Darnaus judumo veiksmų planas 2025–2027 metų laikotarpiui. Jame bus numatyta aiški vizija ir konkretūs veiksmai siekiant pakeisti vilniečių įpročius darnaus judumo srityje.

 Pagrindinis veiksmų plano tikslas naujajam laikotarpiui – skatinti tvarių transporto priemonių naudojimą, didinant viešojo transporto, dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūros patrauklumą. Taip pat sudaryti sąlygas mažiau taršių ar netaršių automobilių naudojimui ir pereiti prie alternatyvių transporto sprendimų.

Veiksmų planas remiasi duomenimis apie dabartinius gyventojų mobilumo įpročius bei tarptautine praktika, siekiant sumažinti miesto užterštumą, eismo spūstis ir pagerinti gyvenimo kokybę mieste.

Pagrindinė darnaus judumo susisiekimo rūšis sostinėje – viešasis transportas. Viešąjį transportą savo kelionėms mieste kasdien renkasi daugiau negu 190 tūkst. vilniečių ir miesto svečių. Viešojo transporto paslaugų kokybei gerinti ir patogumui didinti dedamos didelės pastangos. Investuojama į naujas viešojo transporto priemones – atnaujinamas autobusų ir troleibusų parkas.

Iki 2026 m. pabaigos ne mažiau kaip 55 proc. viešojo transporto parko sudarytų elektrinis transportas. 2023 m. atnaujinta elektroninio bilieto sistema, 2024 m. rugpjūtį įvestas bekontaktis atsiskaitymas už viešojo transporto bilietus. Be to, planuojama, kad kitąmet sostinėje atsiras ir nauja transporto rūšis – vandens viešasis transportas.

Infrastruktūros tobulinimas

Judėjimas pėsčiomis Vilniuje skatinamas atnaujinant ir plečiant beveik 1,9 tūkst. kilometrų siekiantį pėsčiųjų tinklą, kad jis būtų dar patogesnis pėstiesiems ir pritaikytas žmonėms su individualiais poreikiais.

Pastaruosius kelis metus, kasmet sutvarkoma daugiau kaip 50 km pėsčiųjų takų, įrengiamos reikalingos pėsčiųjų perėjos, apšviečiamos nesaugios pėsčiųjų takų atkarpos. Siekiama, kad kelionės pėsčiomis būtų pirmas pasirinkimas vilniečiui įveikiant 1–2 km atstumus. Pėsčiųjų saugumui didinti numatoma mieste įvedinėti ramaus eismo zonas, kurios būtų pritaikytos pagal teritorijų gyventojų lūkesčius, taptų patrauklios ir saugios gyventi.

Intensyviai plečiama ir jungiama į vientisą tinklą dviračių takų sistema. Tikslas – iki 2027 m. turėti daugiau kaip 200 km kokybiškų dviračių takų, kurie sudarytų rišlų tinklą mieste ir leistų gyventojams be dviračių tinklo pertrūkių pasiekti sostinės centrą iš visų miesto mikrorajonų. Naujų takų tiesimas bei patogūs ir saugūs sprendimai dviratininkams prisideda prie kelionių dviračiais augimo – fiksuojama, kad per pastaruosius 5 metus, kelionių dviračiais skaičius išaugo 3 kartus.

Tiesiant dviračių takus rūpinamasi ir susijusia, dviračių saugojimo, infrastruktūra. 2024 m. atidarytos 18 naujų dviračių saugyklų Lazdynų, Viršuliškių, Fabijoniškių ir Žirmūnų mikrorajonuose, nuo 2026 m. numatyta saugyklų tinklo plėtra kituose mikrorajonuose.

Apie JUDU 

JUDU atsakinga už viešojo transporto paslaugų organizavimą, automobilių stovėjimo infrastruktūrą mieste ir darnių keliavimo būdų skatinimą. Viešojo transporto paslaugomis 2023-aisiais kasdien naudojosi daugiau kaip 193,5 tūkst. keleivių, kurie keliones troleibusu ar autobusu įvertino 8,65 balais iš 10, tai – aukščiausias įvertinimas nuo 2015-ųjų. Įmonė taip pat užtikrina sklandų miesto eismo organizavimą ir kartu su Vilniaus miesto savivaldybe diegia inovatyvius sprendimus, kuriančius vaikštomą miestą Vilnių.