Lukiškių aikštė vienam vakarui virto siaučiančiu riedlenčių parku

Lipti ant riedlentės ir darniai judėti miestu gali ir vaikas, ir šimtametis senolis. Ypač kai pirmuosius žingsnius parodo du riedlenčių profesionalai. Tokį padrąsinimą ketvirtadienio vakarą išgirdo į Lukiškių aikštėje vykusį SĮ „Susisiekimo paslaugos“ organizuojamą darnaus judėjimo renginį susirinkę miestiečiai.

„Vasara yra puikus metas pakeisti savo kasdienius kelionių mieste įpročius ir išbandyti įvairias transporto priemones – dviračius, paspirtukus, riedlentes, viešąjį transportą, o taip pat ir dažnesnius pasivaikščiojimus pėsčiomis.

Kasdienėms kelionėms mieste asmeninio automobilio dažnai nebereikia – vilniečiams tai parodyti nusprendėme organizuodami įvairius renginius, kurių metu jie galėtų išbandyti judumo alternatyvas, „užsikabinti“, o šiandien dėmesį skyrėme riedlentėms“, – pasakojo SĮ „Susisiekimo paslaugos direktorė Modesta Gusarovienė.

Triukų galima išmokti per savaitę

Vienam vakarui Lukiškių aikštė virto riedlenčių parku, kuriame vyko šias priemones įvaldžiusių riedėtojų varžybos. Kiekvienam teko minutė laiko parodyti profesionalumą ir geriausius triukus, kurie buvo užfiksuoti ir suguls į riedėjimo herojus pristatysiantį filmą.

Riedlenčių naujokams profesionalai pasakojo, kad universalesnė ilgoji riedlentė, longboard‘as, puikiai tinka pirmoms pamokoms, didesniems atstumams įveikti, o trumpoji riedlentė, skateboard‘as, labiau pritaikyta sportiniams triukams. Pradedantiesiems verta rinktis jau sukomplektuotas riedlentes ir neapsigauti susižavėjus ryškiais paveikslėliais – verčiau pasikonsultuoti su išmanančiais šį riedėjimo būdą.

„Riedlentės – labai įtraukiantis dalykas, kai pradedi važinėti, kelio atgal nebūna“, – prisipažino renginio ambasadorius Einius Žiūkas, ant savo pirmojo skateboard‘o užlipęs dvylikos metų, norėdamas būti panašus į Antakalnio riedlenčių parke siaučiančius judrius, spalvingus žmones.

Nors pradėjęs mokytis jis patyrė, kad riedlentės – gana sudėtingas instrumentas, ir pirmus metus reikia kantrybės, per keliolika važinėjimosi aplinkai draugiška transporto priemone metų daug kas pasikeitė. Įvairių tarptautinių varžybų prizininkas, vadovaujantis Vilniaus vidaus riedlenčių parkui „Kablys“, pastebėjo kad triukus, kurių mokydavosi pusmetį, dabartiniai riedlentininkai su profesionalių mokytojų pagalba išmoksta per savaitę.

Naujokus mokė važiuoti ilgąja riedlente

Riedlentės Vilniuje vis dažniau iš parkų migruoja į gatves, žmonės jas mielai naudoja kasdienėms kelionėms.

 „Buvo stereotipas, kad riedlentės skirtos vaikams, jaunuoliams, paskui įvyko perversmas – žmonės rieda į darbus, klasikinės riedlentės startuoja olimpiadose, vis daugiau merginų atsistoja ant grakščių mažų lentų, penny board‘ų. Vienas kitas žmogus pralaužė ribas, tada atsirado patogi riedėti aplinka, naujokai ateina į riedlenčių būrelius, mokyklas“, – pasakojo šį riedėjimą įvaldęs vilnietis, pats dažnai taip keliaujantis per miestą.

Renginio metu kiekvienas norintis galėjo ne tik sužinoti skirtumus tarp įvairių riedlenčių, bet ir patys jas išbandyti. Kol E. Žiūkas vertino riedlenčių varžybų triukus, profesionalus riedlenčių lenktynininkas, Anglijos vicečempionas Šarūnas Rasalas specialioje zonoje subūrė pasiryžusius pirmą kartą susipažinti su ilgosiomis riedlentėmis.

„Longboard‘as man yra laisvė“, – sakė daugybę kartų Lietuvos garbę riedlenčių varžybose apgynęs profesionalas, tvirtai įsitikinęs, kad išmokti riedėti gali kiekvienas, ir renginio metu ant lentos pastatęs daugybę naujokų.

Jis tikino renginį Lukiškių aikštėje laikantis labai svarbiu žingsniu supažindinant miestiečius su ilgosiomis ir trumposiomis riedlentėmis. Vienas didžiausių profesionalo norų – kad žmonės išdrįstų jas išmėginti.

Pasirinkę įvairias programas, trenerius, pasirūpinę apsaugomis, ant riedlenčių vis dažniau atsistoja ir vyresnio amžiaus žmonės. Prieš keletą metų profesionalių riedlentininkų komanda, viename įmonės renginyje pasiūliusi pasimokyti važiuoti septyniasdešimtmetį perkopusiai buhalterei, liko gerokai nustebinta jos gebėjimų. Pasak E. Žiūko ir Š. Rasalo, mokytis nesunku turint geras apsaugas, kokybišką ir gerai sureguliuotą riedlentę, ir, žinoma, trenerius, kurie išduoda geros stovėsenos, saugių griuvimų paslaptis.

Lukiškių parke laikinai įsikūrusioje riedlenčių „žaidimų aikštelėje“ geriausiai pasirodę varžybų laimėtojai buvo apdovanoti originaliais medaliais ir prizais. Žmonės ne tik galėjo susipažinti su šio sporto, pramogos, gyvenimo būdo subtilybėmis, bet ir dirbtuvėse iš nebenaudojamos riedlentės pasigaminti sau mažą riedlentę, taip pat išmėginti grafičių meną.

Ryžtasi keisti keliavimo mieste įpročius

Ne vienas riedlentininkas prisipažino vasarą automobilius išleidžiantis atostogų.

„Vilnius patogus riedlentėms. Atvažiavę draugai iš Latvijos stebėjosi, kokios geros čia gatvės. Paskui net Rygoje geresnes gatvių atkarpas vadindavo „gabalėlis Vilniaus“, – įvertino E. Žiūkas.

Tuo metu jo kolega Š. Rasalas ne kartą yra sakęs, kad Lietuvos gatvėse vis daugėja ilgąsias riedlentes pamėgusių žmonių. Riedlentė, kaip ir paspirtukai, dviračiai, puikus sprendimas išlaisvinti miestą nuo spūsčių ir taršos.