+370 5 210 70 50
Pėstiesiems, dviratininkams ir paspirtukininkams
Dviračių ir pėsčiųjų takų tiesimas
Sostinėje jau driekiasi daugiau nei 150 km. kokybiškos dviračių infrastruktūros. Mieste yra įrengta 2812 vnt. dviračių stovų, o kasmet numatoma papildomai įrengti dar po 1000 vnt. stovų.
Iki 2030 m. planuojama įrengti pagrindinį dviračių takų tinklą, kuris sudarys apie 190 km takų.
Vilnius siekia, kad kuo daugiau pilietiškų žmonių įsijungtų į diskusiją sprendžiant svarbiausius miesto susisiekimo klausimus. Visa darnaus susisiekimo infrastruktūra kasdien naudojama tūkstančių vilniečių, kurie puikiai žino: kas, kur ir kodėl yra arba nėra patogu, todėl atveriame prieigą prie visų infrastruktūros planų ir projektų laukdami Jūsų pastabų, vertinimų ir konstruktyvios kritikos.
Maršrutai
Žemėlapiai ir maršrutai dviratininkams
Norite susiplanuoti kasdienę kelionę į darbą dviračiu? O gal jus domina laisvalaikio maršrutas su šeima arba ekstremalus pasivažinėjimas dviračiu siaurais miško takeliais ir kalnais? Atraskite mūsų atrinktus patikimus šaltinius, kuriais naudodamiesi greitai ir patogiai galėsite susiplanuoti savo kelionę dviračiu.
Žemėlapiai ir maršrutai pėstiesiems
Šiandien Vilnių supa net 1495 km pėsčiųjų takų, o 2023 m. nutiesta dar 62,2 km.
Pažinti sostinę galima daugybę skirtingų būdų: pakeliant akis kasdien keliaujant į darbą ar universitetą, laisvalaikiu klaidžiojant po dar neatrastas jaukias miesto vietas, bėgiojant žaliuose parkuose ar ramesnėmis gatvėmis. Kviečiame atrasti ir patirti Vilnių kaskart vis kitaip!
Patarimai minantiems ir riedantiems
Vilnius tampa vis patogesnis judėti aplinkai draugiškomis priemonėmis, kurios saugo ne tik mūsų gamtą, bet ir laiką! Aplenk kamščius atsisėsdamas ant dviračio ar kitos riedėjimo priemonės ir rodyk pavyzdį kitiems. Kaip tai padaryti saugiai ir patogiai – čia atrinkome keletą naudingų patarimų!
Kur palikti dviratį?
Dviračių saugyklos
2024 m., namuose vietos neturintiems dviračiams ir paspirtukams duris atverė modernios dviračių saugyklos – 18 saugyklų bus įrengtos šalia daugiabučių namų keturiuose sostinės rajonuose: Lazdynuose, Fabijoniškėse, Viršuliškėse ir Žirmūnuose. Kiekviena šių saugyklų talpins 16 dviračių ir 4 paspirtukus, bus automatiškai rakinamos ir gyventojams prieinamos visą parą.
Dviračių stovai
Rūpinamės, kad mieste būtų kur saugiai ir patogiai prisirakinti dviratį. Tam geriausiai tinka paprastas apverstos U raidės formos stovas, prie kurio dviratį prirakinti ir patogu, ir saugu.
Daugiau kaip 2800 tokių stovų jau pastatyta visame mieste – prie mokyklų, gydymo įstaigų, centrinėse miesto gatvėse bei šalia lankytinų vietų, stovus taip pat rasite tiek prie parduotuvių, tiek verslo centruose. Kasmet numatoma papildomai įrengti po 1000 vnt. stovų.
Dažnai užduodami klausimai
Leidžiama vežti dviračius, jeigu transporto priemonėje yra tam specialiai įrengta vieta ir transporto priemonė pažymėta dviračio ženklu. Keleivis turi saugiai pritvirtinti dviratį transporto priemonėje. Jei ši vieta ar vieta, skirta neįgaliems asmenims su vežimėliais, yra užimta, dviračio vežti negalima, išskyrus šio skyriaus nustatytais atvejais. Dviratį specialiai įrengtoje vietoje vežantis keleivis privalo užleisti vietą neįgaliajam su vežimėliu ir išlipti toje pačioje stotelėje, išlipti nereikia šio skyriaus nustatytais atvejais, kai dviratį leidžiama vežti jo netvirtinant.
Leidžiama, išskyrus piko metą (darbo dienomis nuo 7 iki 9 val. ir nuo 16 iki 19 val.), visose transporto priemonėse vežti dviračius jų netvirtinant.
Paspirtukus, elektrinius paspirtukus, kurio didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurio didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h (toliau – elektrinis paspirtukas), riedžius, riedlentes ir kitas nedideles mikromobilumo priemones galima vežti visose transporto priemonėse netvirtinant specialiu tvirtinimo įtaisu. Keleiviai turi juos vežti sulenktus į transportavimo padėtį, jei tai leidžia priemonės konstrukcija.
Bet kokiu atveju dviratį, paspirtuką, elektrinį paspirtuką, riedį, riedlentę ir kitą nedidelę mikromobilumo priemonę leidžiama vežti tik įsitikinus, kad transporto priemonė švari ir jos transportavimas netrukdys saugiai ir komfortiškai kitų keleivių kelionei. Jei kelionės metu neužtikrinama aukščiau nurodyta sąlyga, dviratį, paspirtuką ar kitą nedidelę mikromobilumo priemonę vežantis keleivis privalo išlipti artimiausioje stotelėje, priešingu atveju kontrolierius ar vairuotojas turi teisę juos išlaipinti.
Keleivis, norintis vežti dviratį, paspirtuką, į transporto priemonę įlipa paskutinis.
Dviratį, paspirtuką ar kitą nedidelę mikromobilumo transporto priemonę vežantis keleivis atsako už išteptus kitų keleivių drabužius, daiktus, taip pat dėl jų vežimo kylančios grėsmės kitų keleivių saugumui ir už transporto priemonės apgadinimą.
Keleivis šiame skyriuje nustatytu būdu/atvejais gali vežti tik vieną dviratį, paspirtuką, elektrinį paspirtuką ar kitą nedidelę mikromobilią priemonę, o jo vežimas yra nemokamas.
Susijusios nuorodos
Pėstieji ir miesto strategija
Kiekvienas vilnietis ar miesto svečias pirmiausia yra pėstysis ir jau šiandien kas ketvirta kelionė Vilniuje atliekama kojomis. Geras susisiekimas pėsčiomis yra vienas iš̌ judėjimo mieste prioritetų.
Dokumentai ir duomenys
Susipažinkite su pėsčiųjų ir dviračių takų kokybės standartais. Pateikiame specialųjų dviračių takų planą ir Vilniaus miesto bendrąjį planą.
Tyrimai ir ataskaitos
Susipažinkite su apklausų apie keliones dviračiu ir pėsčiomis Vilniuje rezultatais.
Dviračių stovai
Rūpinamės, kad mieste būtų kur saugiai ir patogiai prisirakinti dviratį. Tam geriausiai tinka paprastas apverstos U raidės formos stovas, prie kurio dviratį prirakinti ir patogu, ir saugu.
Mikromobilumo dalijimosi sistemos
Norint riedėti Vilniuje nebūtina suskubti pirkti dviračio ar paspirtuko. Šiltuoju metu laiku juos lanksčiai ir patogiai galima išsinuomoti net iš kelių skirtingų, sostinėje veikiančių, įmonių.
